Valstybės pažangos tarybos sudėties atnaujinimo procesas dar nėra užbaigtas, tačiau visos Seimo frakcijos jau delegavo į ją savo atstovus, informuoja Vyriausybės kanceliarija.
Eltai pateiktame atsakyme kanceliarija nurodė, kad naujos sudėties derinimas užtrunka dėl siekio užtikrinti platų atstovavimą, demokratišką ir įtraukų procesą. Pasak jos, pastaraisiais metais tarybos sudėtis būdavo patvirtinama maždaug po pusmečio nuo XIX ir XX Vyriausybių darbo pradžios. Kanceliarija taip pat patvirtino, kad būsimos tarybos narius jau pasiūlė visos Seimo frakcijos.
Rugsėjo viduryje ministras pirmininkas M. Sinkevičius buvo sakęs, kad tarybos sudėtį planuojama atnaujinti dar rugsėjį. Tuomet jis žurnalistams Seime teigė, kad norėjo procesą pradėti iki rugsėjo 10-osios, tačiau dėl vizitų tai galėjo būti atidėta kelioms savaitėms.
Valstybės pažangos tarybai vadovauja premjeras. Pasikeitus Vyriausybės vadovui, atnaujinama ir tarybos sudėtis. Vėliau ji pristatoma Seimo Ateities komitetui. Komitetui pritarus, sudėtis teikiama derinti, o galutinai tvirtinama Vyriausybės posėdyje.
Diskusijos dėl tarybos sudėties kilo po to, kai praėjusių metų gruodžio pabaigoje viešumoje pasirodė informacija apie Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narių Gintarės Masteikaitės ir Arūno Gelūno bei LiJOT prezidento Umberto Masi pašalinimą iš projekto „Lietuva 2050“ komandos. Apie tai jie paskelbė savo „Facebook“ paskyrose. Tuometės premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas aiškino, kad nauja Valstybės pažangos tarybos sudėtis dar nebuvo patvirtinta.
Po šios informacijos narystės taryboje atsisakė ISM rektorius Dalius Misiūnas, Kultūros instituto vadovė Julija Reklaitė, Vilniaus universiteto rektorius Rimantas Petrauskas, demokratė parlamentarė Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė ir liberalas Simonas Gentvilas.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti patariamoji institucija, teikianti konsultacijas Vyriausybei ir ministrui pirmininkui valstybės ateities projektavimo bei pažangos klausimais.
Ji stebi pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimą, vertina šios strategijos ir nacionalinio pažangos plano vykdymo rezultatus, taip pat prisideda prie kitų Strateginio valdymo įstatyme nurodytų strateginio lygmens planavimo dokumentų.
Dar viena tarybos užduotis – skatinti viešas diskusijas apie Lietuvos ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis bei jų įgyvendinimo būdus.