Ukrainos karinė žvalgyba perspėja apie galimas naujas Rusijos provokacijas Baltijos šalyse. Ekspertai teigia, kad Maskva jau vertina NATO reakciją į įvairius veiksmus, o nesulaukusi ryžtingo atsako gali imtis dar agresyvesnių priemonių. Apie Lietuvai kylančias grėsmes ir tai, ar sąjungininkai pajėgūs sustabdyti Rusiją, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala bei Lietuvos ambasadorius Švedijoje, buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Grėsmių spektras – nuo sabotažo iki kibernetinių išpuolių
L. Kojala atkreipė dėmesį, kad Rusija kelia pavojų ne tik Ukrainai ar NATO rytinio sparno valstybėms, bet visoms Aljanso šalims. Geografinis atstumas Europoje, jo teigimu, šiuo atveju nesuteikia patikimos apsaugos.
Ekspertas kaip vieną iš galimų grėsmių paminėjo incidentą Leipcigo Halės oro uoste Vokietijoje. Dronas su sprogmenimis galėjo nusinešti žmonių gyvybių ir sukelti didelių ekonominių nuostolių, tačiau, tikėtina, dėl techninių priežasčių tai neįvyko.
Anot L. Kojalos, Europos šalys turi suprasti, kad pavojų spektras yra platus. Incidentai gali vykti kibernetinėje erdvėje, taip pat pasireikšti nusikaltimais ar kitais agresyviais veiksmais. Jo teigimu, tokių atvejų jau yra patyrusios visos Europos Sąjungos arba NATO valstybės.
L. Linkevičius pabrėžė, kad perspėjimai apie galimas Rusijos operacijas sklinda ne tik iš Ukrainos žvalgybos. Remiantis NATO ir Vakarų šalių informacija, artimiausiu metu nėra požymių, kad Rusija rengtų konvencinę ataką, tačiau provokacijos, sabotažas, operacijos po svetima vėliava ir kiti slapti veiksmai vyksta nuolat.
Tokiais veiksmais Maskva siekia destabilizuoti situaciją, skaldyti Vakarų vienybę, mažinti paramą Ukrainai ir tikrinti, kaip veikia įvairios sistemos bei kaip greitai į įvykius reaguoja valstybės. L. Linkevičiaus vertinimu, Rusija tokias priemones tęs tol, kol jai bus leidžiama tai daryti, nes iki šiol po ne vienos įžūlios provokacijos nesulaukė reikšmingesnių poveikio priemonių.
Lietuvai reikia stiprinti atgrasymą
L. Kojalos teigimu, pagrindinis principas turėtų būti atgrasymo stiprinimas. Jei Rusijos provokacijos kartojasi, o jų agresyvumas didėja, tai rodo, kad NATO atgrasymas neveikia visu pajėgumu.
Nors Rusija nepuola NATO valstybių taip, kad būtų aktyvuotas penktasis kolektyvinės gynybos straipsnis, tai nereiškia, kad mažesnio masto veiksmai yra nereikšmingi. Jie taip pat gali sukelti didelių problemų ir reikalauja atsako.
Ekspertas pabrėžė, kad Rusija ne visada mato konkrečias pasekmes po savo veiksmų. Vokietijos vyriausybė oficialiai susiejo incidentą Leipcigo Halės oro uoste su Rusijos tarnybų veikla, tačiau, L. Kojalos vertinimu, tiesioginio ir akivaizdaus atsako į šį veiksmą nebuvo.
Kol Maskva nematys, kad į jos veiksmus atsakoma konkrečiomis priemonėmis, tikimybė, jog ji sustos ar atsisakys išbandyti naujas taktikas, išliks labai maža. Agresyvios priemonės Rusijai dažnai kainuoja palyginti nedaug, o besiginančioms šalims atsakas į jas būna sudėtingas.
Lietuvai ir kitoms valstybėms tenka vertinti daugybę sričių: pasienį, oro erdvę, Baltijos jūroje esančius kabelius, kibernetinę erdvę, dezinformaciją ir propagandą. Visiškai saugios aplinkos, pasak L. Kojalos, sukurti neįmanoma.
Sąjungininkų buvimas suteikia daugiau saugumo
Lietuvoje dislokuojami Jungtinių Amerikos Valstijų ir Vokietijos kariai. L. Linkevičius teigė, kad jų buvimas leidžia jaustis užtikrinčiau, nes Lietuva nėra viena.
Anot jo, NATO žvalgybos ir analizės sistemos nuolat stebi padėtį, vertina galimus scenarijus, prognozuoja įvykius ir planuoja veiksmus. Tačiau tai neatleidžia Lietuvos nuo pareigos stiprinti pasirengimą nacionaliniu lygiu.
L. Linkevičius taip pat prisiminė Varšuvoje išsakytą NATO vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado Grinkevičiaus kalbą „Pergalės teorija“. Joje Rusijai buvo pasiųstas signalas, kad mėginimas pulti turėtų rimtų pasekmių. Vis dėlto, ambasadoriaus nuomone, tokia teorija turėtų būti labiau paversta praktiniais veiksmais.
Jis kritikavo pernelyg raminančią laikyseną Rusijos atžvilgiu ir teigė, kad dialogas, raginimai bendradarbiauti bei įvairūs projektai Maskvos elgesio nepakeitė. Todėl, jo vertinimu, Vakarams reikia rinktis kitokią taktiką ir nebesistebėti, kad Rusija išlieka agresyvi.
Ekspertas: Rusija supranta jėgos kalbą
L. Kojala teigė, kad Rusija gerbia jėgą ir į ją reaguoja. Kaip pavyzdį jis pateikė padėtį Baltijos jūroje: NATO sustiprinus karinį, o ne vien politinį buvimą, incidentų su kabeliais skaičius sumažėjo.
Nors dėl tokio ryšio galima diskutuoti, ekspertas mano, kad Rusijos reakcija į tvirtas atsakomąsias priemones yra akivaizdi. Tuo metu silpnumą Maskva vertina kaip paskatą kelti eskalacijos kartelę ir didinti agresyvumą, tikintis taip pasiekti savo tikslus.
L. Kojalos teigimu, Vakarų sostinėse vis dar girdimas siūlymas nusileisti Rusijai ir ją nuraminti, tačiau toks požiūris gali duoti priešingą rezultatą. Jo vertinimu, būtent ryžtingas atsakas yra priemonė, galinti sustabdyti tolesnius Maskvos bandymus testuoti Vakarų ribas.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai skelbiami kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.