Lietuviai iš tėvų namų paprastai išsikelia sulaukę 22 metų, tačiau pirmąjį nuosavą būstą vidutiniškai įsigyja tik 31-erių. Per šį devynerių metų laikotarpį nuomai gali būti išleidžiamos dešimtys tūkstančių eurų.
Tai rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ paskelbtas 2025 m. tyrimas „RE/MAX European Housing Trend Report“. Naujienų portalas tv3.lt apskaičiavo, kiek lietuviams gali kainuoti nuoma iki pirmojo būsto įsigijimo.
Nuomos išlaidos per devynerius metus gali siekti dešimtis tūkstančių
„Ober-Haus“ 2026 m. rugsėjo duomenimis, dviejų kambarių buto nuoma penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose kainuoja nuo 290 iki 750 eurų per mėnesį. Mažiausia kaina fiksuojama Panevėžio gyvenamuosiuose rajonuose, o didžiausia – Vilniuje.
Jeigu devynerius metus būtų mokama pagal dabartinius tarifus, bendra nuomos suma sudarytų dešimtis tūkstančių eurų. Vis dėlto galutinis dydis priklausytų nuo būsto ploto, jo vietos ir to, kaip per šį laiką keistųsi nuomos kainos.
„Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada nurodo, kad per penkerius metus dviejų kambarių butų nuoma Vilniuje pabrango 56 proc., Kaune – 51 proc., o Klaipėdoje – 48 proc.
Per dešimt metų kainos augo dar sparčiau: Vilniuje – 93 proc., Kaune – 96 proc., Klaipėdoje – 104 proc.
M. Čiulados pateiktas palyginimas atskleidžia, kokią būsto vertės dalį ilgainiui gali sudaryti nuomos išlaidos. Jei nuomos ir pardavimo kainos nekistų, per dešimt metų Vilniuje nuomininkas sumokėtų apie 45–50 proc. būsto vertės, o Kaune ir Klaipėdoje – maždaug 55–60 proc.
Pradiniam įnašui gali tekti taupyti ilgiau nei dešimtmetį
Nuomojantis būstą vienas svarbiausių iššūkių – kartu sukaupti lėšų nuosavam būstui. Perkant būstą be paskolos, taupymas gali užsitęsti itin ilgai. Ankstesniais tv3.lt skaičiavimais, kas mėnesį atidedant po 500 eurų, dviejų kambarių butui Vilniuje reikėtų taupyti apie 31 metus, Kaune – 24 metus.
Imant būsto paskolą, pirmiausia taip pat būtina sukaupti pradinį įnašą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pateikia tokį pavyzdį: žmogus per mėnesį gauna 1 580 eurų pajamų „į rankas“, nuomai skiria 550 eurų, o pradiniam įnašui atideda 10 proc. atlyginimo – 158 eurus.
Jeigu jis norėtų įsigyti 155 tūkst. eurų vertės butą, 10 proc. įnašas sudarytų 15,5 tūkst. eurų. Taupant po 158 eurus kas mėnesį, šią sumą būtų galima sukaupti maždaug per aštuonerius metus. Jei bankas pareikalautų didesnio įnašo, taupymas galėtų trukti ilgiau nei 12 metų.
Šiame pavyzdyje neatsižvelgiama į galimą būsto brangimą, santaupų grąžą ar pajamų pasikeitimą. Jis parodo, kiek laiko gali prireikti atidedant palyginti nedidelę atlyginimo dalį.
A. Izgorodinas pabrėžia, kad būstą įsigyti sunkiau darosi ir dėl spartaus NT kainų augimo. Jo duomenimis, 2022–2026 m. būsto kainos Lietuvoje išaugo apie 50 proc., nuomos kainos – 28 proc., o vidutinis atlyginimas „į rankas“ padidėjo 39 proc.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2026 m. rugpjūtį pirmąjį būstą perkančių žmonių vidutinė paskola siekė apie 128 tūkst. eurų, o pradinis įnašas vidutiniškai sudarė 22,5 proc. būsto vertės.
LB Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistas Rokas Siderkevičius primena, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai. Juos atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažintas nuo 15 iki 10 proc.
R. Siderkevičiaus teigimu, mažesnis įnašas gali padėti būstą įsigyti anksčiau tiems, kurių pajamų pakanka paskolai grąžinti, tačiau trūksta santaupų. Vis dėlto savarankiškai kaupiant pradiniam įnašui didmiesčiuose gali prireikti apie 10 metų – dvigubai ilgiau nei regionuose. Įnašą sumažinus trečdaliu, panašiai gali sutrumpėti ir taupymo laikotarpis.
Kylant būsto kainoms, didėja ir reikalinga pradinio įnašo suma, todėl net nuoseklus taupymas gali nepriartinti būsto įsigijimo taip greitai, kaip tikėtasi.
Nuomą jauni žmonės renkasi ne vien dėl pinigų
M. Čiulada pastebi, kad jauni gyventojai būstą nuomojasi ne tik todėl, kad negali jo įsigyti. Pradėdami savarankišką gyvenimą jie neretai dar nežino, kuriame mieste norės įsikurti, keičia darbą arba tik pradeda gyventi su antrąja puse.
Tokiu metu dažnai nebūna susiformavęs sėslus gyvenimo būdas, trūksta aiškumo dėl ateities planų, o pajamos gali būti nepastovios. Po kelerių metų nuomininkas dažnai jau turi stabilesnes pajamas ir pradeda dairytis pirmojo nuosavo būsto.
Pasak M. Čiulados, įprastai būstas nuomojamas 2–5 metus, tačiau kai kurie žmonės tame pačiame būste gyvena ir 10 metų. Ilgesnė nuoma nebūtinai reiškia, kad žmogui nepavyksta įsigyti būsto – dalis gyventojų sąmoningai vengia ilgalaikių įsipareigojimų bankui arba daugiau pajamų skiria investicijoms.
Tikslių duomenų, kiek metų lietuviai nuomojasi būstą iki pirmojo pirkimo, nėra. Valstybės duomenų agentūra (VDA) tokios statistikos nekaupia. Todėl devynerių metų skirtumas tarp išsikraustymo iš tėvų namų ir pirmojo būsto įsigijimo nereiškia, kad visą šį laiką žmogus gyvena nuomojamame būste.
Kada pirkti apsimoka labiau nei nuomotis?
A. Izgorodinas mano, kad žmogui, planuojančiam tame pačiame mieste gyventi bent penkerius metus ir turinčiam stabilias pajamas, dažniausiai finansiškai naudingiau būstą pirkti.
Esant maždaug 4,5 proc. paskolos palūkanoms, 50 kv. m buto Vilniuje mėnesio įmoka, kai paskola finansuojama 90 proc. būsto vertės, siektų apie 695 eurus. Tai būtų nedaug daugiau nei nuomos kaina, tačiau maždaug 180 eurų nuo šios sumos kas mėnesį mažintų paskolą ir virstų nuosavu turtu.
Vis dėlto lyginti vien mėnesio nuomos kainą su paskolos įmoka nepakanka. Įsigijus būstą atsiranda jo priežiūros, remonto ir draudimo išlaidų, be to, paskolos įmoka gali keistis.
Prieš perkant taip pat svarbu patikrinti būsto dokumentus, nes nuo jų gali priklausyti banko sprendimas suteikti paskolą. O nuoma, ekonomisto vertinimu, labiau tinka tiems, kurie dar nėra apsisprendę dėl gyvenamosios vietos arba neketina viename mieste pasilikti ilgam.