Lietuviai iš tėvų namų paprastai išsikrausto būdami 22 metų, tačiau pirmąjį nuosavą būstą įsigyja tik sulaukę 31-erių. Per šį devynerių metų laikotarpį nuomai gali būti išleidžiamos dešimtys tūkstančių eurų.
Tokius duomenis atskleidė nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ paskelbtas 2025 m. tyrimas „RE/MAX European Housing Trend Report“. Naujienų portalas tv3.lt apskaičiavo, kiek gyventojams gali kainuoti nuoma iki pirmojo būsto įsigijimo.
Nuoma per devynerius metus gali atsieiti dešimtis tūkstančių
„Ober-Haus“ 2026 m. rugsėjo duomenimis, dviejų kambarių buto nuomos kaina penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose svyruoja nuo 290 iki 750 eurų per mėnesį. Mažiausiai už tokį būstą mokama Panevėžio gyvenamuosiuose rajonuose, o brangiausia nuoma – Vilniuje.
Jeigu devynerius metus būtų mokama dabartinė nuomos kaina, bendra suma siektų dešimtis tūkstančių eurų. Tiksli išlaidų suma priklausytų nuo būsto ploto, vietos bei nuo to, kaip per tą laiką keistųsi nuomos kainos.
„Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada nurodo, kad per pastaruosius penkerius metus dviejų kambarių butų nuoma Vilniuje padidėjo vidutiniškai 56 proc., Kaune – 51 proc., o Klaipėdoje – 48 proc.
Per dešimt metų augimas buvo dar didesnis: Vilniuje nuoma pabrango 93 proc., Kaune – 96 proc., Klaipėdoje – 104 proc.
M. Čiulada pateikia ir nuomos bei būsto vertės santykį. Jei per dešimt metų nei nuomos, nei pardavimo kainos nesikeistų, Vilniuje nuomininkas sumokėtų maždaug 45–50 proc. būsto vertės. Kaune ir Klaipėdoje ši dalis sudarytų apie 55–60 proc.
Pradiniam įnašui gali tekti taupyti ne vienerius metus
Nuomojantis būstą vienas sudėtingiausių uždavinių – kartu sukaupti pinigų nuosavam namui ar butui.
Perkant būstą be paskolos, taupymas gali užsitęsti itin ilgai. Ankstesniais tv3.lt skaičiavimais, kas mėnesį atidedant po 500 eurų, dviejų kambarių butui Vilniuje reikėtų taupyti apie 31 metus, Kaune – 24 metus.
Imant paskolą, pirmiausia taip pat būtina sukaupti pradinį įnašą. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pateikia tokį pavyzdį: žmogus per mėnesį gauna 1 580 eurų pajamų „į rankas“, nuomai skiria 550 eurų, o pradiniam įnašui atideda 10 proc. atlyginimo – 158 eurus.
Norint įsigyti 155 tūkst. eurų vertės butą, 10 proc. pradinis įnašas siektų 15,5 tūkst. eurų. Kas mėnesį taupant po 158 eurus, šią sumą būtų galima sukaupti maždaug per aštuonerius metus.
Jeigu bankas reikalautų didesnio pradinio įnašo, taupymas galėtų užtrukti ilgiau nei 12 metų. Šiame pavyzdyje neatsižvelgiama į galimą būsto kainos augimą, santaupų grąžą ar pajamų pokyčius.
A. Izgorodinas taip pat pabrėžia, kad pirmąjį būstą įsigyti sunkina sparčiai kylančios NT kainos. Jo teigimu, darbo užmokestis nespėja augti tokiu pačiu tempu kaip nekilnojamasis turtas.
2022–2026 m. būsto kainos Lietuvoje padidėjo apie 50 proc., nuomos kainos – 28 proc., o vidutinis atlyginimas „į rankas“ išaugo 39 proc.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, 2026 m. rugpjūtį pirmojo būsto pirkėjai vidutiniškai skolinosi apie 128 tūkst. eurų, o jų pradinis įnašas sudarė 22,5 proc. būsto vertės.
LB Makroprudencinės politikos skyriaus ekonomistas Rokas Siderkevičius primena, kad nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai. Juos atitinkantiems pirmojo būsto pirkėjams minimalus pradinis įnašas sumažintas nuo 15 iki 10 proc.
Mažesnis įnašas gali leisti būstą įsigyti anksčiau tiems žmonėms, kurių pajamų pakanka paskolai grąžinti, tačiau trūksta santaupų. R. Siderkevičiaus vertinimu, savarankiškai kaupiant pradiniam įnašui didmiesčiuose gali prireikti apie 10 metų – dvigubai ilgiau nei regionuose. Sumažinus reikalaujamą įnašą trečdaliu, panašiai galėtų sutrumpėti ir taupymo laikotarpis.
Kylant būsto kainoms, didėja ir pradiniam įnašui reikalinga suma, todėl net nuosekliai taupant būsto pirkimas gali būti atidėtas.
Nuoma pasirenkama ne vien dėl pinigų
M. Čiulada teigia, kad jauni žmonės nuomojasi būstą ne tik todėl, kad negali jo įsigyti. Savarankišką gyvenimą pradedantys gyventojai dažnai dar nežino, kuriame mieste norės gyventi, keičia darbą arba tik pradeda bendrą gyvenimą su antrąja puse.
Tokiu metu dar nebūna susiformavęs sėslus gyvenimo būdas, trūksta aiškumo dėl ateities planų, o pajamos ne visada yra pastovios. Po kelerių metų nuomininko finansinė padėtis dažnai tampa stabilesnė ir jis pradeda dairytis pirmojo nuosavo būsto.
Dažniausiai būstas nuomojamas 2–5 metus, tačiau kai kurie žmonės tame pačiame būste gyvena ir 10 metų. Ilgesnė nuoma nebūtinai reiškia, kad žmogus susiduria su finansiniais sunkumais: dalis gyventojų sąmoningai vengia ilgalaikių įsipareigojimų bankui arba nori daugiau pajamų skirti investicijoms.
Tikslios statistikos, kiek metų lietuviai nuomojasi būstą iki pirmojo nuosavo būsto įsigijimo, nėra. Valstybės duomenų agentūra (VDA) tokios informacijos nekaupia. Todėl devynerių metų skirtumas tarp išsikraustymo iš tėvų namų ir pirmojo būsto įsigijimo nereiškia, kad visą šį laiką gyventojai būtinai praleidžia nuomojamame būste.
Kada pirkti, o kada rinktis nuomą?
A. Izgorodino vertinimu, žmogui, kuris planuoja tame pačiame mieste gyventi mažiausiai penkerius metus ir turi stabilias pajamas, dažniausiai finansiškai apsimoka būstą pirkti.
Esant maždaug 4,5 proc. būsto paskolos palūkanoms, 50 kv. m buto Vilniuje mėnesio įmoka, jei paskola finansuotų 90 proc. būsto vertės, siektų apie 695 eurus.
Ši suma būtų tik šiek tiek didesnė už nuomą, tačiau maždaug 180 eurų kiekvieną mėnesį būtų skiriama paskolai grąžinti ir taptų nuosavo turto dalimi.
Vis dėlto sprendžiant, pirkti ar nuomotis, reikėtų vertinti ne tik mėnesio mokėjimą. Nuosavam būstui reikalingos papildomos lėšos priežiūrai, remontui ir draudimui, be to, paskolos įmoka laikui bėgant gali keistis.
Prieš perkant taip pat svarbu patikrinti būsto dokumentus, nes nuo jų gali priklausyti banko sprendimas suteikti paskolą.
Nuoma, ekonomisto nuomone, labiau tinka tiems, kurie dar nėra apsisprendę dėl gyvenamosios vietos arba neketina ilgai pasilikti tame pačiame mieste.