Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka teigia, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje gali baigtis jau artimiausiais mėnesiais. Tokią prognozę jis išsakė IV Minsko tarptautinėje Eurazijos saugumo konferencijoje – likus savaitei iki planuojamo JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovų susitikimo.
A. Lukašenka aiškino manantis, kad konfliktas netrukus bus užbaigtas, nes, jo vertinimu, visos pusės yra pavargusios ir nebeturi jėgų. Kalbėdamas apie išteklių stoką, jis pabrėžė neturintis omenyje materialinių pajėgumų: Rusijai, jo teigimu, jų pakaktų visam pasauliui. Pasak Baltarusijos vadovo, išsekimas pirmiausia jaučiamas „galvose“.
Prognozes apie karo pabaigą A. Lukašenka yra teikęs ir anksčiau. 2022 metų vasario pradžioje, interviu Rusijos propagandistui Vladimirui Solovjovui, jis tvirtino, kad galimas Ukrainos ir Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) pajėgų susidūrimas truktų daugiausia tris–keturias dienas.
2022 metų gegužę Baltarusijos vadovas pripažino, kad „ši operacija užsitęsė“, o tų pačių metų lapkritį prognozavo, jog karas gali trukti metus ar dvejus. Tuo metu jis taip pat teigė, kad užsitęsęs konfliktas turėtų paskatinti Ukrainos vadovybę sėsti prie derybų stalo.
2026 metų spalį A. Lukašenka pareiškė, kad taikus susitarimas dėl Ukrainos bus pasiektas „jei ne šiais metais, tai kitais“.
Trišalį susitikimą planuojama surengti Abu Dabyje
JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas pranešė, kad JAV, Rusijos ir Ukrainos atstovai lapkričio 10–11 dienomis turėtų susitikti Abu Dabyje. Derybose daugiausia dėmesio ketinama skirti saugumui po karo, deeskalacijai ir humanitariniams klausimams.
Praėjusį mėnesį Rusija sutiko atnaujinti trišales derybas su Vašingtonu ir Kyjivu. Jomis siekiama užbaigti karą, o toks susitikimas būtų pirmasis nuo vasario. Iki šiol tiksli derybų data nebuvo paskelbta.
S. Witkoffas taip pat nurodė, kad šią savaitę Briuselyje JAV tarpininkai susitiks su Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Europos Sąjungos ir NATO pareigūnais. Bus aptariamos saugumo garantijos Ukrainai bei platesniam regionui ir nuo karo nukentėjusios šalies atkūrimo parama.
Rusijos, Ukrainos ir JAV delegacijos paskutinį kartą derybose buvo susitikusios vasario viduryje Šveicarijoje, tačiau proveržio pasiekti nepavyko. Tuo metu Kyjive ir tarp jo Europos sąjungininkių stiprėja nerimas, kad Donaldas Trumpas šiame konflikte vis labiau artėja prie Maskvos pozicijos.
Zelenskis santykius su Trumpu apibūdino kaip „emocingus“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino JAV didinti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, o ne Ukrainai. Apie tai pranešė leidinys „Kyiv Post“.
Interviu JAV visuomeninio transliuotojo PBS laidai „NewsHour“, parodytame pirmadienį, lapkričio 2 d., V. Zelenskis sakė, kad Vašingtonui derėtų labiau spausti V. Putiną, nes agresorė esanti ne Ukraina.
PBS žurnalistės Amnos Nawaz paprašytas vienu žodžiu apibūdinti savo santykius su D. Trumpu, Ukrainos prezidentas juos pavadino „emocingais“.
V. Zelenskis teigė, kad JAV turėtų pragmatiškiau vertinti karą ir daugiau dėmesio skirti Rusijos atsakomybei už invaziją, o ne kritikuoti Ukrainos vadovybę. Jis priminė, kad karą pradėjo V. Putinas.
Ukrainos vadovas taip pat suabejojo palankių pareiškimų apie Rusijos prezidentą nauda ir sukritikavo teiginį, esą energetikos susitarimai su Maskva galėtų sumažinti degalų kainas Jungtinėse Valstijose.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos stiprinimas būtinas ne tik jos išlikimui, bet ir Europos saugumui. Jis įspėjo, kad dar labiau sustiprėjusi Rusija ateityje gali kelti grėsmę NATO teritorijai.
Šiuos komentarus Ukrainos prezidentas išsakė atsakydamas į klausimus apie D. Trumpo kritiką jo vadovavimui, sušvelnintus JAV apribojimus Rusijai ir pastarojo meto Amerikos administracijos ryšius su Maskva.