Kadaise svarbiu Ukrainos ekonomikos varikliu buvęs pramonės kompleksas „Kamet Steel“ šiandien atrodo apleistas: krosnys atvėsusios, gamybos cechai tušti, o teritorijoje likusios metalo nuolaužos. Įmonė veiklą nutraukė po Rusijos atakos.
Tuo metu laukuose ir grūdų saugyklose kaupiasi viena svarbiausių Ukrainos eksporto prekių. Ūkininkams sunku rasti nuo oro smūgių apsaugotus transporto maršrutus, o dalis jų dar laukia palankesnių kainų.
Rusija stiprina oro atakas prieš pramonės ir energetikos objektus, logistikos tinklus, geležinkelius bei eksporto kelius. Beveik kasdieniai balistinių raketų ir reaktyvinių dronų smūgiai trikdo gamybą, didina transportavimo kainas ir silpnina sektorius, nuo kurių priklauso šalies ekonomika.
Mažėjant plieno, žemės ūkio ir kitų svarbių sričių pajamoms, Ukrainos vyriausybei vis sunkiau surinkti lėšų. Žala persiduoda tarpusavyje susijusioms ekonomikos dalims, o Kyjivas taip pat nėra tikras dėl būsimos JAV paramos.
Praėjusią savaitę Ukrainos centrinis bankas prognozavo, kad 2026 m. šalies ekonomika susitrauks 0,4 proc. Anksčiau buvo tikėtasi 1,8 proc. augimo. Prognozę pakeitė Rusijos atakos ir išaugusios pasaulinės energijos kainos. Banko vadovas Andrijus Pyšnyjus taip pat pranešė, kad infliacijos prognozė padidinta nuo liepą numatytų 10 iki 12,5 proc.
Ukraina gynybai skiria apie 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), pažymi Stokholmo pereinamosios ekonomikos instituto direktorius Torbjörnas Beckeris. Jo vertinimu, vien didesni mokesčiai padengtų tik nedidelę dalį šio poreikio.
Plieno pramonė prarado savo vaidmenį
Rusijos raketų smūgiai sustabdė plieno gamybą visose kalnakasybos ir metalurgijos milžinei „Metinvest Group“ priklausančiose įmonėse.
Kamianskėje veikianti „Kamet Steel“ 2025 m. pagamino daugiau kaip ketvirtadalį viso Ukrainos plieno. Tūkstančiai darbuotojų čia gamino plieną ir ketų šalies statybų sektoriui. Įmonė taip pat tiekė pusgaminius „Metinvest“ gamyklai Bulgarijoje, kur jie buvo naudojami vietos reikmėms ir eksportuojami į kitų Europos šalių rinkas.
Rugsėjo 5 d. į gamyklos teritoriją pataikė penkios balistinės raketos. Po įmonės uždarymo smūgį pajuto statybų, kalnakasybos, inžinerijos, energetikos ir logistikos sritys.
Nacionalinė geležinkelių operatorė „Ukrzaliznytsia“ nemažą dalį pajamų gauna iš plieno ir kitų krovinių vežimo. „Kamet Steel“ vadovas Oleksandras Tretjakovas teigė, kad nuo gamyklos priklausantys verslai gali netekti darbuotojų ir bankrutuoti. Be to, Europos Sąjungos prekybos ribojimai, jo vertinimu, galėtų apsunkinti pramonės atsigavimą, nes sumažintų Ukrainos plieno eksporto rinką.
O. Tretjakovas dabartinę padėtį pavadino blogiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Anksčiau plieno pramonė sudarė apie 6 proc. Ukrainos BVP, o dabar, pasak jo, šis rodiklis yra nulinis.
Grūdų eksportą stabdo pavojingi ir brangūs maršrutai
Žemės ūkis sukuria iki 60 proc. Ukrainos pajamų užsienio valiuta, todėl karo sąlygomis jo reikšmė ypač didelė.
Tačiau Rusijos išpuoliai prieš laivybą Juodojoje jūroje smarkiai sumažino laivų srautą per Ukrainos giliavandenius uostus. Ūkininkams tuo metu reikia lėšų pasiruošti kitam sėjos sezonui.
Jūrų transporto duomenų ir analizės bendrovės „Lloyd’s List Intelligence“ duomenimis, Ukrainos prekyba Juodojoje jūroje smuko dėl atakų prieš uostus, laivus ir logistikos infrastruktūrą. Rugpjūtį į Ukrainos Juodosios jūros uostus atplaukė vos 21 laivas – maždaug 90 proc. mažiau nei prieš metus.
Laivų savininkus atbaido didėjančios draudimo įmokos ir nuolatinė Rusijos smūgių rizika. Šiais metais per atakas žuvo dešimtys jūrininkų.
„Nibulon“, vienos didžiausių Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportuotojų, prekybos direktorius Volodymyras Skavinskis perspėjo, kad dėl tokios padėties gali būti prarasta ankstesnė plėtra ir įdiegtos naujovės, o ateityje viską tektų pradėti iš naujo.
Iš mažesnių Ukrainos uostų prie Dunojaus į Juodąją jūrą laivų plaukia gerokai daugiau, nepaisant Rusijos bombardavimo grėsmės. Vis dėlto šis kelias brangus. Dunojaus deltoje esantis Sulinos kanalas per seklus didžiausiems laivams, todėl dešimtys jų dažnai kelias dienas laukia, kol galės įplaukti į upę arba iš jos išplaukti.
Maršrutą dar labiau apsunkina dėl sausros rekordiškai nukritęs Dunojaus vandens lygis. Pasak V. Skavinskio, anksčiau 1,5 tūkst. tonų krovinių gabenusios baržos dabar pakraunamos tik 800–900 tonų. Tam pačiam kiekiui pervežti reikia beveik dvigubai daugiau baržų, todėl auga išlaidos. Anksčiau šiais metais tonos kukurūzų gabenimas iš centrinės Ukrainos į Ispaniją kainavo iki 50 JAV dolerių, o dabar gali kainuoti 150 dolerių.
V. Skavinskis pabrėžė, kad toks transportavimas tebėra rizikingas ir negarantuoja sėkmingos kelionės.
Ūkininkams gresia pinigų trūkumas kitam derliui
Didelės žemės ūkio bendrovės „HarvEast“ komercijos direktorė Olena Šelest sako, kad šiuo metu didžiausias iššūkis – rasti produkcijos pirkėjų.
Bendrovė kviečius laiko didžiuliuose siloso maišuose ir laukia, kol rinkos kainos taps stabilesnės. Tačiau iki metų pabaigos grūdus būtina parduoti, kad būtų galima sukaupti lėšų kitų metų sėjai. Jei pinigų pritrūks, dabartinės eksporto problemos gali peraugti į kito sezono gamybos krizę.
O. Šelest teigimu, kukurūzų kaina smarkiai sumažėjo: pernai už toną vidutiniškai buvo mokama 210–230 JAV dolerių, o dabar – apie 130 dolerių.
Anksčiau maždaug 60 proc. „HarvEast“ pardavimų buvo vykdoma per Juodosios jūros uostus. Reni ir Izmailo Dunojaus uostai, pasak O. Šelest, gali aptarnauti tik apie 15–20 proc. viso Ukrainos eksporto. Sausumos keliai per Lenkiją ir kitas Europos šalis suteikia alternatyvą, tačiau jais gabenti krovinius brangiau.
Didėjantis spaudimas verčia ūkininkus mažinti išlaidas sėkloms ir trąšoms, o tai kelia grėsmę būsimo derliaus dydžiui.
Finansavimo skylė gali tapti didžiausia nuo 2022 metų
Parlamento Biudžeto komiteto vadovė Roksolana Pidlasa teigė, kad Ukraina susidūrė su didžiausiu lėšų trūkumu nuo 2022 m. Rusijos invazijos pradžios. Mažėjančios mokestinės pajamos riboja valstybės galimybes finansuoti suplanuotas išlaidas, nors tarptautiniai partneriai yra įsipareigoję teikti paramą.
2026 m. Ukrainai trūksta kiek mažiau nei 25 mlrd. JAV dolerių. Be to, iki metų pabaigos parlamentas turi priimti dešimtis su tarptautiniais įsipareigojimais susijusių įstatymų projektų. 2027 m. finansavimo spraga, prognozuojama, sieks apie 32,6 mlrd. JAV dolerių, o dar maždaug 45 mlrd. dolerių reikės karinei paramai natūra.
Finansinę įtampą dar labiau padidino prarasta JAV biudžeto parama. 2022–2024 m. prezidento Joe Bideno administracija Ukrainai skyrė 50 mlrd. JAV dolerių tiesioginės biudžeto paramos. JAV Vyriausybės atskaitomybės biuro duomenimis, šios lėšos padėjo mokėti atlyginimus mokytojams ir gydytojams bei pensijas.
Į prezidento postą sugrįžus Donaldui Trumpui, reikšmingos naujos paramos Ukrainai nebuvo patvirtinta. Tačiau dalis J. Bideno administracijos patvirtintos pagalbos dar turėtų pasiekti Ukrainą, nors D. Trumpo administracija laikinai sustabdė kai kuriuos tiekimus, pranešė Užsienio santykių taryba.
Didžiausia bendros paramos Ukrainai teikėja tapo Europa. Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo karo pradžios Europos šalys skyrė 137 mlrd. eurų finansinės, humanitarinės ir karinės paramos, o JAV – 115 mlrd. eurų.
R. Pidlasa perspėjo, kad jei Ukraina neras būdo kitais metais padengti finansavimo trūkumą, šalis negalės mokėti atlyginimų mokytojams ir gydytojams bei išlaikyti ligoninių.