Europos Komisijai (EK) nusprendus Baltijos šalims neskirti papildomų 500 mln. eurų kovai su dronų keliama grėsme, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė iš Lietuvos deleguoto eurokomisaro Andriaus Kubiliaus tikėjęsis aktyvesnio palaikymo.
Vis dėlto, ministro teigimu, EK sprendimas nepakeis Lietuvos planų stiprinti oro gynybą ir įsigyti tam reikalingą įrangą.
Interviu BNS R. Kaunas sakė, kad toks atsakymas paveikė nuotaikas ir sukėlė nusivylimą. Jo vertinimu, Lietuva pagrįstai tikėjosi ne vien moralinio ar žodinio palaikymo, nes dėl finansavimo kreipėsi ne tik viena šalis – bendrą prašymą pateikė visas Baltijos regionas, nurodęs konkrečias priemones, tikslus ir finansavimo eilutes.
Ministras EK atsakymą pavadino neįkvepiančiu ir nesuteikiančiu optimizmo, tačiau pabrėžė, kad Lietuvos tikslai dėl to nesikeičia. Šalis, pasak jo, pati investuos lėšų ir įgyvendins planuojamą sistemą bei įsigis tai, ko reikia.
LRT praėjusią savaitę skelbė, kad, reaguodama į Baltijos valstybių prašymą skirti papildomus 500 mln. eurų apsaugai nuo dronų, Europos Komisija pasiūlė pasinaudoti lengvatinėmis paskolomis pagal SAFE priemonę.
Pagal šią priemonę Lietuvai sudaryta galimybė lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti beveik 6,4 mlrd. eurų.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę teigė, kad EK sprendimas stebina ir rodo solidarumo su saugumo iššūkius patiriančiomis valstybėmis stoką.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis savo ruožtu nurodė, kad Baltijos šalys tikriausiai dar kartą kreipsis į Europos Sąjungos institucijas dėl galimybės gauti dotaciją.