Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjus kadencijos vidurio rinkimams, sprendžiama, ar prezidento Donaldo Trumpo Respublikonų partija išlaikys Kongreso kontrolę. Lietuvai svarbiausios galimos rinkimų pasekmės susijusios su NATO rytinio flango saugumu, JAV karių buvimu Europoje ir tolesne parama Ukrainai. Nors demokratų pergalė galėtų sustiprinti Kongreso galimybes riboti Baltųjų rūmų veiksmus, politikai ir ekspertai įspėja, kad Lietuvai tai nebūtinai reikštų palankesnę padėtį.
Eltos kalbinti politologai ir Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai teigia, kad demokratų ir respublikonų požiūriai į Baltijos šalių saugumą iš esmės sutampa. Todėl vien rinkimų rezultatai neturėtų iš esmės pakeisti Vašingtono politikos. Vis dėlto gilesnis Kongreso ir prezidento administracijos konfliktas galėtų apsunkinti sprendimų priėmimą, o vidaus politikoje suvaržytas D. Trumpas galėtų aktyviau reikštis užsienio politikoje.
Demokratų kontrolė sustiprintų Kongreso svertus
Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala sako nematantis esminių demokratų ir respublikonų skirtumų NATO, Ukrainos bei Baltijos šalių saugumo klausimais. Didesnė takoskyra, jo vertinimu, pastebima prezidento administracijos vykdomoje politikoje, ypač kalbant apie prekybinius santykius su Europos Sąjunga (ES).
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Kęstutis Girnius taip pat mano, kad abi JAV partijos Lietuvą vertina kaip svarbią sąjungininkę. Todėl nei demokratų, nei respublikonų pergalė neturėtų pakeisti amerikiečių gynybinių įsipareigojimų Lietuvai.
Tačiau demokratams perėmus Atstovų Rūmų, Senato arba abiejų rūmų kontrolę, Kongresas įgytų daugiau galimybių stabdyti ar riboti D. Trumpo administracijos sprendimus.
L. Kojala pabrėžia, kad įstatymų leidėjai turi reikšmingų finansinių priemonių, kuriomis gali daryti įtaką gynybos biudžetui ir paramai sąjungininkams. Vis dėlto prezidento įgaliojimai užsienio politikos srityje išliktų platūs.
Pasak jo, Kongresas jau yra parodęs paramą JAV karinio buvimo Europoje išsaugojimui ir Baltijos šalių saugumo iniciatyvoms. Demokratų pergalė galėtų padėti užtikrinti šių priemonių tęstinumą net tuo atveju, jei prezidento administracija siūlytų jų atsisakyti.
K. Girnius mano, kad demokratų kontroliuojamas Kongresas taip pat galėtų aktyviau prižiūrėti D. Trumpo administraciją, reikalauti pareigūnų paaiškinimų ir tirti priimamus sprendimus. Tokiu atveju prezidento veikimo galimybės sumažėtų.
Seimo URK narys Ruslanas Baranovas teigia, kad didesnis Kongreso vaidmuo tradiciškai Lietuvai būdavo naudingas, nes įstatymų leidėjai dažnai palankiau nei prezidento administracija vertindavo Baltijos šalių interesus. Jo vertinimu, demokratų pergalė galėtų atverti daugiau galimybių siekti didesnės paramos Ukrainai, griežtesnės politikos Rusijos atžvilgiu ir konstruktyvesnių JAV santykių su ES.
Vašingtono konfliktas gali apsunkinti Lietuvos pastangas
Pašnekovai taip pat įspėja, kad demokratų pergalė galėtų padidinti politinę įtampą tarp Kongreso ir Baltųjų rūmų.
Seimo URK pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis mano, jog tokiomis sąlygomis Lietuvai būtų sunkiau atstovauti savo interesams JAV. Demokratams laimėjus, jo vertinimu, prasidėtų intensyvi politinė kova, todėl Lietuvai tektų vienu metu dirbti su abiem stovyklomis, kad būtų išlaikyta parama Ukrainai, NATO įsipareigojimų tęstinumas ir dėmesys Baltijos šalių saugumui.
Ž. Pavilionis ragina stiprinti Lietuvos diplomatinį bei politinį atstovavimą JAV ir veikti ne tik Vašingtone, bet ir kituose įtakos centruose. Jis taip pat siūlo glaudžiau bendradarbiauti su Baltijos bei Šiaurės šalimis ir Lenkija, įskaitant veikimą kartu su Liublino trikampio valstybėmis bei politinėmis šeimomis.
R. Baranovas neatmeta, kad demokratams perėmus Kongreso kontrolę sprendimai galėtų būti priimami lėčiau. Dėl nesutarimų su Baltųjų rūmų administracija, pasak jo, svarbios iniciatyvos galėtų įstrigti dar prieš jas paskelbiant.
K. Girnius didesnės grėsmės Lietuvos saugumui dėl to nemato. Jo nuomone, demokratų ir respublikonų konfliktai pirmiausia būtų susiję su JAV vidaus politikos klausimais – ekonomika, imigracija ir nusikalstamumu. Pagrindinė Amerikos politika Lietuvos atžvilgiu, jo vertinimu, neturėtų keistis.
Suvaržytas D. Trumpas gali atsigręžti į užsienį
Dar viena galima demokratų pergalės pasekmė – aktyvesnis D. Trumpo dėmesys užsienio politikai.
R. Baranovas aiškina, kad sumažėjus prezidento galimybėms įgyvendinti darbotvarkę šalies viduje, jis galėtų imtis daugiau tarptautinių iniciatyvų. Toks scenarijus nebūtinai būtų palankus Lietuvai, nes dalis dabartinės JAV administracijos užsienio politikos planų neatitinka Lietuvos interesų.
Ž. Pavilionis taip pat pabrėžia, kad Kongresas net ir kontroliuojamas demokratų neturėtų pakankamai galių visiškai suvaržyti prezidento veiksmų užsienio politikos srityje. D. Trumpas galėtų bandyti užsienio politikos sprendimais nukreipti dėmesį nuo nesėkmių šalies viduje.
L. Kojala atkreipia dėmesį, kad po kadencijos vidurio rinkimų JAV politinis gyvenimas vis labiau suksis apie būsimus prezidento rinkimus. Dėl to vidaus politiniai konfliktai taps svarbesni, o santykiams su Europa, ypač prekybos klausimams, gali būti skiriama mažiau dėmesio.
R. Baranovas taip pat neatmeta pokyčių pačioje Respublikonų partijoje. Politikams pradėjus ieškoti būsimų kandidatų į prezidentus, dalis respublikonų galėtų palaipsniui atsitraukti nuo D. Trumpo, jam prieštarauti ir bandyti riboti jo įtaką.
Taivano tema gali tapti svarbiu Lietuvos ryšių su JAV veiksniu
Vertindami rinkimų reikšmę Lietuvai, pašnekovai išskyrė ir Taivano klausimą. JAV Kongrese dėl paramos Taivanui tradiciškai sutaria abi pagrindinės partijos.
K. Girniaus teigimu, Vašingtono parama Taivanui svarbi dėl strateginės salos reikšmės ir jos puslaidininkių pramonės. Todėl Kongreso daugumos pasikeitimas neturėtų iš esmės pakeisti JAV pozicijos.
R. Baranovas taip pat pažymi, kad parama Taivanui Kongrese išlieka stipri nepriklausomai nuo partinės daugumos. Pasikeitus Kongreso sudėčiai, jo vertinimu, galėtų atsirasti daugiau iniciatyvų aiškiau apibrėžti JAV įsipareigojimus Taivanui.
Ž. Pavilionis perspėja, kad galimas Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimo keitimas galėtų susilpninti Lietuvos pozicijas Vašingtone. Jo teigimu, Taivano tema vienija JAV demokratus ir respublikonus, todėl Lietuva neturėtų atsisakyti šio bendradarbiavimo teikiamų privalumų.
Parlamentaro manymu, Lietuvai svarbu išlaikyti aktyvią poziciją ir kitais JAV aktualiais tarptautiniais klausimais, nes tai padeda užsitikrinti amerikiečių politinę paramą.
Apibendrindamas Ž. Pavilionis pabrėžia, kad Lietuvos saugumo lūkesčiai neturėtų būti siejami vien su demokratų ar respublikonų pergale. Jo vertinimu, rinkimai savaime neatneš geresnės padėties ir gali apsunkinti politinį žaidimą.
ELTA primena, kad antradienį JAV vyksta kadencijos vidurio rinkimai. Juose bus renkami visi 435 Atstovų Rūmų nariai ir 35 iš 100 Senato narių. Demokratai siekia iš Respublikonų partijos perimti abiejų Kongreso rūmų kontrolę.
Kad Atstovų Rūmuose užsitikrintų daugumą, demokratams reikia papildomai laimėti tris vietas, o Senate – keturias. Tokiu atveju D. Trumpo galimybės įgyvendinti politinę darbotvarkę sumažėtų: demokratai galėtų blokuoti naujų lėšų skyrimą ir pradėti parlamentinius tyrimus.
Apklausos rodo, kad dėl padidėjusių degalų kainų ir pragyvenimo išlaidų nemažai amerikiečių atsakomybę priskiria D. Trumpui ir jo partijai. Prezidentas savo ruožtu pareiškė, kad demokratams perėmus Kongreso kontrolę aktyviai naudotųsi veto teise.