Praėjus parai po kelių Rusijos smūgių Ukrainos kaimui žuvo 33 žmonės, o daugiau kaip 50 asmenų vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais. Berlyne tai pranešęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ataką pavadino viena baisiausių per visą karą.
Rusija Ukrainą apšaudė pirmadienį ir antradienį – netrukus po savaitgalį pasibaigusių retų kariaujančių šalių paliaubų. Šie smūgiai dar labiau sumažino viltis, kad kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančiose JAV vadovaujamose derybose pavyks pasiekti proveržį.
Pietrytinėje pafrontėje esančioje Komyšuvachos gyvenvietėje gelbėtojai toliau dirbo prie buvusio mokyklos pastato. Ukrainos teigimu, jame kiekvieną pirmadienį gyventojams buvo dalijama humanitarinė pagalba, kai pastatą kliudė Rusijos pajėgų smūgis.
V. Zelenskis nurodė, kad per vieną ataką žuvo 33 žmonės, penki buvo išgelbėti, tačiau daugiau kaip 50 dar gali būti po nuolaužomis. Prezidentas šį išpuolį įvardijo kaip vienas didžiausių Rusijos žudynių per karą.
Smūgis buvo surengtas praėjus kelioms valandoms po to, kai Chersono srityje kelias dienas galiojusios paliaubos sudarė sąlygas surengti retą humanitarinę operaciją.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad antradienį Rusijai smogus į ligoninę Charkive buvo sužeista dešimtys žmonių. Ukrainos pareigūnai informavo ir apie dar keturis visoje šalyje žuvusius asmenis.
V. Zelenskis, Kremlius ir Vašingtonas patvirtino, kad lapkričio 10–11 dienomis Abu Dabyje susitiks jų derybininkai. Tai bus pirmasis visų trijų šalių atstovų susitikimas nuo vasario.
Antradienį Berlyne viešėjęs Ukrainos prezidentas pareiškė manantis, kad šios derybos gali sudaryti sąlygas jo susitikimui su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pasak V. Zelenskio, darbas tokiu formatu ir kiti diplomatiniai veiksmai galėtų atverti kelią trišaliam lyderių susitikimui.
Ukrainos vadovas ne kartą ragino surengti tiesiogines derybas su V. Putinu. Būtent Rusijos prezidentas 2022 metais pasiuntė kariuomenę į Ukrainą ir taip pradėjo didžiausią Europoje karą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Vis dėlto V. Putinas ne kartą atsisakė susitikti su V. Zelenskiu.
Kartu su V. Zelenskiu kalbėjęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė nematantis ženklų, kad Rusija būtų pasirengusi rimtai derėtis dėl invazijos pabaigos. Jis paragino Maskvą pagaliau įsitraukti į derybas dėl paliaubų ir vėlesnio taikos susitarimo, tačiau pridūrė, kad kol kas to nemato.
Ukraina reikalauja vietos prie derybų stalo
Kyjivas ir jo Europos sąjungininkės nerimauja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas, neseniai su V. Putinu sudaręs susitarimą dėl dyzelino tiekimo ir kritikavęs V. Zelenskį, gali palaikyti Kremliaus poziciją.
F. Merzas pareiškė, kad jeigu D. Trumpas pakviestų V. Putiną į Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą Majamyje, jame turėtų dalyvauti ir V. Zelenskis. Kanclerio teigimu, jei susitikime būtų sprendžiamas Ukrainos klausimas, šalies prezidentas privalėtų sėdėti prie derybų stalo.
Praėjusią savaitę Chersono srityje galiojusios paliaubos, kurias padėjo pasiekti JAV pirmoji ponia Melania Trump, buvo suteikusios vilties, kad karą bus įmanoma užbaigti derybomis.
V. Zelenskis teigė, kad Kyjivas siūlė Rusijai paliaubas pratęsti ir išplėsti, tačiau Maskva netrukus surengė mirtinus smūgius. Ukrainos prezidentas sakė, kad į pasiūlymą buvo atsakyta naujais apšaudymais, smūgiais ir žudynėmis.
F. Merzas nurodė, kad ugnies nutraukimas Chersone galėjo tapti pavyzdžiu kitoms paliauboms, tačiau Rusija iki šiol atkakliai tam priešinasi.
Briuselyje planuojamas tarptautinis susitikimas
Vokietijos kancleris pareiškė, kad žinia Rusijai yra aiški – atėjo laikas užbaigti karą. Jo vadovaujama Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos karinių ir finansinių rėmėjų.
V. Putinas ne kartą yra sakęs, kad Maskva nenori laikinų paliaubų Ukrainoje ir ketina jėga užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas paskelbė, kad JAV derybininkai trečiadienį Briuselyje susitiks su Europos ir NATO pareigūnais.
Europos Komisijos duomenimis, susitikime dalyvaus Ukrainos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės (JK), NATO ir Pasaulio banko atstovai.
Tuo metu Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad buvo sunaikinta beveik 500 dronų, skridusių sostinės regiono link.
Apie smūgius paskelbta tuo metu, kai JK ir Prancūzija informavo, jog šį mėnesį maždaug 2,8 tūkst. karių iš 10 Europos šalių dalyvaus karinėse pratybose, skirtose paremti Ukrainą.
Lenkijoje kariai susirinks į pirmąsias naujų tarptautinių pajėgų pratybas. Šios pajėgos galėtų būti dislokuotos pasiekus susitarimą dėl paliaubų.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį taip pat pareiškė, kad jo šalis naktį užkirto kelią galimai provokacijai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.