Ilgalaikį nedarbą galima mažinti ne tik padedant žmonėms susirasti darbą, bet ir kuriant konkrečiai vietovei reikalingas darbo vietas. Prancūzijoje toks modelis išbandomas jau dešimtmetį – jis padėjo įsidarbinti ir tiems, kuriems dėl amžiaus ar sudėtingų gyvenimo aplinkybių tai buvo itin sunku.
Kaip skelbia „Euronews“, 2016 m. Prancūzijoje pradėtas projektas „Teritorijos be ilgalaikio nedarbo“. Jo tikslas – kaimiškose vietovėse kurti nuolatines darbo vietas, atsižvelgiant į vietos gyventojų ir bendruomenės poreikius.
Vienas iš projekto pavyzdžių – Pipriako (pranc. Pipriac) vietovėje veikianti įmonė „Tezea“. Joje dirba daugiau nei 60 žmonių, o veikla apima apie 30 sričių: daiktų rūšiavimą ir pardavimą, darbą maisto prekių parduotuvėje, malkų ruošimą ir kitus darbus.
Lietuvoje jau taikomos panašios priemonės
Užimtumo tarnyba teigia, kad Prancūzijos modelis turi panašumų su Lietuvoje vykdomomis Užimtumo didinimo ir Vietinių užimtumo iniciatyvų programomis. Tarnyba galėtų padėti atrinkti ir konsultuoti dalyvius bei nukreipti juos į sukurtas darbo vietas.
Tačiau šalių taikomi modeliai nėra vienodi. Prancūzijoje daugiausia dėmesio skiriama nuolatinių darbo vietų steigimui, o Lietuvoje nuo šių metų liepos labiau orientuojamasi į atvejo vadybą – individualų žmogaus situacijos įvertinimą ir pagalbą sprendžiant įsidarbinimą ribojančias problemas.
Užimtumo tarnybos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Inga Vegytė nurodė, kad savivaldybės raginamos laikino įdarbinimo priemones derinti su individualiomis paslaugomis. Tokia pagalba turėtų padėti žmonėms pašalinti kliūtis užimtumui ir sugrįžti į darbo rinką.
Tarnybos vertinimu, žmogus turėtų galėti pasirinkti, ar pradėti dirbti, persikvalifikuoti, ar imtis savo verslo. Prancūzijos modelyje dažniausiai jam pasiūloma konkreti darbo vieta.
Šiuo metu kompleksinės paslaugos žmonėms, susiduriantiems su užimtumo sunkumais, teikiamos 60-yje Lietuvos savivaldybių. Programoje dalyvauja savivaldybės, Užimtumo tarnyba, nevyriausybinės organizacijos, darbdaviai ir kitos įstaigos.
Vietinių užimtumo iniciatyvų projektai skirti bedarbio statusą turintiems žmonėms įdarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis. Jie vykdomi didesnio nedarbo vietovėse, o paramą darbo vietoms steigti gali gauti smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės.
Užimtumo tarnyba turi informacijos apie darbo jėgos paklausą ir pasiūlą kiekvienoje savivaldybėje. Todėl ji galėtų padėti nustatyti, kokių darbuotojų ir veiklų trūksta konkrečioje vietovėje, taip pat atrinkti tinkamus projekto dalyvius. Vis dėlto tarnyba siūlo pirmiausia tokį modelį išbandyti keliose savivaldybėse.
I. Vegytė pabrėžė, kad praktiškiausia būtų pradėti nuo pilotinių projektų, kuriuose dalyvautų kelios savivaldybės. Įvertinus rezultatus, sprendimus būtų galima taikyti visoje Lietuvoje.
Vien darbo pasiūlymo gali nepakakti
Pasak I. Vegytės, darbo vieta turi atitikti žmogaus poreikius, gebėjimus, fizines galimybes ir sveikatos būklę. Tačiau ilgai nedirbusiam žmogui dažnai reikia pagalbos ne tik įsidarbinant, bet ir išsilaikant naujame darbe.
„SOPA“ direktorė teigė, kad organizacijos patirtis rodo: ilgalaikiams bedarbiams sudėtinga ne vien rasti darbą, bet ir jame išsilaikyti. Todėl modelio sėkmę lemtų pagalba darbuotojui ir darbdaviui darbo pradžioje bei kitų problemų, trukdančių įsidarbinti, sprendimas.
Ilgalaikį nedarbą dažnai lemia ne viena priežastis. Keičiantis darbo rinkai žmogus gali prarasti įgūdžius, be to, jam gali tekti prižiūrėti vaikus ar senyvus tėvus, spręsti priklausomybių ar skolų problemas.
J. Kuprytė pažymėjo, kad žmonėms neretai sunku patenkinti net pagrindinius poreikius, o susikaupusi problemų visuma be pagalbos gali tapti labai sunkiai įveikiama.
Prancūzijos pavyzdys: darbo vietos kuriamos pagal bendruomenės poreikius
Prancūzijos projektas skirtas ilgalaikiams bedarbiams suteikti nuolatinį darbą, o veiklos pasirenkamos pagal tai, kokių paslaugų ir darbų reikia konkrečioje vietovėje.
„Euronews“ pasakoja apie „Tezea“ darbuotoją Marie-Fabienne Lavoisier. Moteriai netrukus sukaks 58-eri, o įmonėje ji dirba beveik trejus metus. Anksčiau ji sirgo vėžiu, o vėliau nuo šios ligos mirė jos vyras. Moteris sakė, kad sulaukus 55-erių susirasti darbą buvo nelengva.
„Tezea“ direktorius Serge’as Marhicas aiškino, kad šis modelis leidžia dalį išlaidų, paprastai susijusių su nedarbu, skirti darbo vietoms kurti. Iš dalies finansuojant atlyginimą, jo teigimu, galima suteikti žmonėms nuolatinį darbą, kartu kuriant naudą vietos ekonomikai. „Euronews“ duomenimis, Pipriake nedarbas sumažėjo nuo 13 proc. iki mažiau nei 5 proc.
Lietuvoje – 26 653 ilgalaikiai bedarbiai
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2026 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 26 653 ilgalaikiai bedarbiai – žmonės, nedirbantys ilgiau nei 12 mėnesių. Jie sudarė apie 18,3 proc. visų tą dieną registruotų bedarbių. Prieš metus tokių žmonių buvo 30 098.
Naujausiais spalio 1 d. duomenimis, bendras registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 7,7 proc. Savivaldybėse rodiklis svyravo nuo 1,8 proc. Neringoje iki 10,9 proc. Ignalinos rajone. Šie skaičiai apima bendrą registruotą nedarbą, o ne vien ilgalaikius bedarbius, tačiau rodo ryškius skirtumus tarp skirtingų vietovių.
Vykdant šias programas daugiau nei 5,5 tūkst. dalyvių gavo paslaugas, o beveik 1,7 tūkst. žmonių buvo įdarbinti terminuotam darbui.