Buvęs Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas jaunystėje galėjo bendradarbiauti su komunistinio režimo specialiosiomis tarnybomis ir rengti pranešimus apie tarnybos draugus. Teigiama, kad šių dokumentų originalai galėjo būti išgabenti į Maskvą.
Apie tai skelbia „RBC-Ukraine“, remdamasi vengrų žurnalisto Szabolcso Panyi atliktu tyrimu.
Žurnalistas tyrime cituoja Miklošą Nemetą (Miklós Németh), Vengrijos vyriausybei vadovavusį 1988–1990 metais. 2026 m. kovo 30 d. datuotame pareiškime buvęs premjeras aprašė susitikimą, vykusį prieš pirmuosius laisvus rinkimus į Nacionalinę Asamblėją 1990 m. kovą.
M. Nemetas teigė, kad tuometis gynybos ministras Ferencas Karpatis (Ferenc Kárpáti) jam perdavė tris originalias, ranka parašytas ir pasirašytas agentūrines ataskaitas. Buvo tvirtinama, kad jų autorius – V. Orbanas.
Dokumentuose esą buvo užrašyti V. Orbano pastebėjimai apie jo tarnybos draugus, su kuriais jis atliko privalomąją karinę tarnybą Zalaegersege. Ataskaitose buvo aprašomas jų elgesys, politinės, seksualinės ir religinės pažiūros.
Vis dėlto M. Nemetas pripažino negalėjęs patikrinti, ar dokumentus iš tiesų parašė V. Orbanas, taip pat nebuvo patvirtintas rašysenos ir parašo autentiškumas. Nors jam atrodė, kad juos atpažino, dokumentus jis grąžino F. Karpačiui ir kopijų nepasiliko.
Vėliau ataskaitos pradingo, todėl jų dabartinė buvimo vieta nežinoma. Į žurnalisto klausimus atsakęs V. Orbano atstovas spaudai šią informaciją pavadino melu.
Ar dokumentai galėjo tapti spaudimo Orbanui priemone?
S. Panyi nurodo, kad M. Nemetas 2013 metais jam pasakojo apie galimą dokumentų buvimo vietą. Jo teigimu, jie galėjo būti pas Gezą Štefaną – karinę žvalgybą atstovavusį pareigūną, kuris mokėsi KGB Maskvoje.
G. Štefanas buvo vienas iš žmonių, besispecializavusių renkant kompromituojančią medžiagą apie Vengrijos politinio, verslo ir teisėsaugos elitą. Visi šie dokumentai iš jo žvalgybos seifo dingo netrukus po pareigūno mirties 2009 metais.
Žurnalistas iškėlė prielaidą, kad Kremlius galėjo panaudoti tokią medžiagą siekdamas daryti įtaką V. Orbano politiniams sprendimams.
S. Panyi taip pat rašė, kad į pensiją išėjęs M. Nemetas ilgą laiką laukė teisės aktų pakeitimų, kurie suteiktų galimybę paviešinti jo turimus dokumentus. Todėl rugsėjį, Vengrijos vyriausybei priėmus įstatymą, išplečiantį prieigą prie valstybės dokumentų, jis esą perdavė šią medžiagą archyvui.