Atostogos viešbutyje, kuriame maistas ir gėrimai įskaičiuoti į kainą, kai kuriems žmonėms tampa ne poilsio, o persivalgymo laikotarpiu. Tačiau dietistė Vaida Kurpienė sako, kad kelionės nebūtinai turi sutrikdyti įprastą mitybą ar savijautą.
Laidoje apie mitybą skrydžių ir atostogų metu ji pasakojo, kad į „viskas įskaičiuota“ viešbučius vykdavo ne tam, kad suvalgytų kuo daugiau. Tokiose vietose nereikia gaminti, galima rinktis iš įvairaus maisto, o skirtingi šeimos nariai lengviau randa tai, kas jiems patinka. Be to, galima valgyti pagal savo ritmą, o ne pagal iš anksto nustatytą tvarką.
Dietistės teigimu, kurortuose dažnai siūloma ir sporto veiklų, todėl keliaujant galima daugiau judėti, maitintis tvarkingiau ir atsikvėpti nuo buitinių rūpesčių.
Norą atostogose prisivalgyti ji aiškina iš šeimos ir ankstesnių kartų perimtais įpročiais. Nors maisto stygiaus laikotarpį patyrė ne kiekviena karta, tam tikras elgesys perduodamas toliau. Tokiu atveju svarbiausias tampa ne maisto pasirinkimas, o jo kiekis: žmogus tiesiog elgiasi taip, kaip buvo įprasta šeimoje, apie tai specialiai nesusimąstydamas.
V. Kurpienė pataria pirmiausia ieškoti tokio elgesio priežasties. Norintiems keisti įpročius ji siūlo nedrausti sau konkrečių produktų, o atkreipti dėmesį į porcijų dydį, valgymo malonumą ir tai, ar maistas bei alkoholis nėra vieninteliai atostogų džiaugsmai.
Žmonėms, kurie yra numetę svorio ar pakeitę mitybą dėl sveikatos, kelionės kartais kelia nerimą. Tokiais atvejais dietistė rekomenduoja konkrečioje situacijoje ir esant tokiai savijautai padaryti geriausia, ką tuo metu galima.
Ilgame skrydyje svarbu nepamiršti judėti
V. Kurpienė pasakojo, kad ilguose skrydžiuose stengiasi dažniau atsistoti: nueiti pasiimti vandens, pastovėti ar kitaip pajudėti. Jos rankiniame bagaže taip pat visada būna maisto.
Tokie atsargų prireikia, kai skrydis atidedamas, oro uoste naktį užsidaro visos maitinimo vietos arba keleiviai anksti ryte atvyksta į oro uostą, kuriame dar niekas nedirba. Dietistė su savimi vežasi įvairaus maisto: sūrio, kartais duonos ir daržovių, kurias galima valgyti rankomis – morkų, agurkų bei pomidorų.
Ilgai skrendant ir kertant kelias laiko juostas, paros ritmas išsiderina, todėl ne visada aišku, ar jau rytas, diena, vakaras ar naktis. Tokiais atvejais dietistė sako valganti labiau pagal kūno siunčiamą alkio jausmą, o ne pagal laikrodį. Tačiau maisto turėjimas šalia nereiškia, kad jį reikia nuolat kramsnoti nuo įlaipinimo iki išlipimo.
Skrydžio metu organizmą veikia sausas oras ir pasikeitęs slėgis. Dėl to pakinta skonio receptorių veikla, o susilpnėjusi uoslė taip pat turi reikšmės skoniui – uoslė sudaro 70 proc. skonio pojūčio.
Ilgai sėdint suspaudžiamas skrandis ir žarnynas, o dėl nejudėjimo gali pūsti pilvą, užkietėti viduriai, suprastėti virškinimas ir pablogėti bendra savijauta. V. Kurpienė pataria dažniau atsistoti, gerti daugiau vandens, keisti sėdėjimo padėtį, atlikti tempimo pratimus ir bent trumpai prasijudinti.
Pasikeitęs slėgis gali turėti įtakos ir širdies veiklai. Žmonės, stebintys ją įvairiais prietaisais, gali pastebėti streso požymių. Todėl keliaujant svarbu kiek įmanoma išlaikyti ramų ritmą, nepersivalgyti, nevartoti alkoholio ir pakankamai gerti vandens.