Demokratų partijai laimėjus JAV kadencijos vidurio rinkimus, Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai tikisi, kad Vašingtonas daugiau dėmesio skirs Lietuvai svarbiems klausimams – saugumui bei sankcijoms Maskvos ir Minsko režimams. Vis dėlto parlamentarai pabrėžia, kad Vilniui ir kitoms regiono sostinėms teks gerokai suaktyvinti savo veiklą.
Jų vertinimu, Respublikonų partijai patyrus pralaimėjimą, jos iškeltas JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsienio politikoje gali tapti aktyvesnis ir griežtesnis. Kartu lieka neaišku, kokiu būdu Baltųjų rūmų šeimininkas sieks „įeiti į istoriją“.
Lietuvai reikės daug didesnių pastangų
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, konservatorius Žygimantas Pavilionis BNS sakė, kad pasikeitusi politinė padėtis Jungtinėse Valstijose reiškia būtinybę Lietuvai ir kitoms regiono šalims aktyviau siekti, kad joms svarbūs klausimai patektų į Kongreso darbotvarkės viršų.
Jo teigimu, Lietuvai teks „dvigubai, trigubai ar keturgubai daugiau dirbti“, nes šiuo metu tenka bendrauti ne su viena, o mažiausiai su dviem Amerikomis. Be to, anot Ž. Pavilionio, jau formuojasi ir trečioji – nauja politinė Amerika, nes neoficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija, o kai kurių senatorių pasisakymai tai esą patvirtina.
URK pirmininko manymu, nauja JAV Kongreso sudėtis gali palankiau vertinti griežtesnes sankcijas Rusijai, o sankcijų Baltarusijai švelninimo idėja turėtų būti keliama rečiau. Jis taip pat mano, kad demokratai labiau atsižvelgs į Lietuvos ir Europos Sąjungos pozicijas.
BNS skelbė, kad po antradienį vykusių kadencijos vidurio rinkimų Demokratų partija turėtų perimti abiejų Kongreso rūmų kontrolę – užsitikrinti daugumą Senate ir Atstovų Rūmuose. Pastaruosiuose demokratai turėtų turėti didžiausią persvarą per beveik du dešimtmečius.
Įspėja dėl ryšių su naujaisiais politikais
Ž. Pavilionis taip pat mano, kad demokratai gali pradėti aiškintis dabartinės JAV administracijos bei jos atstovų ryšius su Maskva ir Minsku.
Jo teigimu, dalis naujai išrinktų Senato ir Atstovų Rūmų narių jau turi darbo Kongrese patirties, tačiau kitiems darbas JAV parlamente bus naujas. Be to, Baltijos šalys ir Europa daugeliui jų yra nepažįstami regionai, todėl naujieji amerikiečių politikai gali nepakankamai žinoti ir apie jų problemas.
Parlamentaras pabrėžė, kad Lietuvai reikės kalbėtis su kiekvienu iš jų ir kartu palaikyti ryšį su JAV administracija. Jo vertinimu, būtina telkti Ameriką dėl Lietuvos ir Ukrainos bei neleisti, kad ją savo sandoriais ir įvairiomis schemomis skaldytų Rusija ar Baltarusija.
Ž. Pavilionis taip pat sakė, kad Lietuva, Lenkija ir kitos tautos, esančios prie egzistencinio lūžio, turi aktyviai telkti JAV. Jo teigimu, Rusija ir Kinija mėgins Ameriką skaldyti bei kurti naujas MAGA kryptis, todėl veikimas JAV yra itin svarbus, kaip ir gebėjimas nepadaryti klaidų.
Vienu galimų klaidingų žingsnių jis įvardijo Taivaniečių atstovybės Vilniuje pervadinimą. Ž. Pavilionio vertinimu, atsisakius šio instrumento, kuris, jo manymu, yra viena svarbiausių kortų santykiuose su Amerika, Kongrese būtų prarasta maždaug du trečdaliai paramos, nes didžiausiu JAV priešu jis laiko Kiniją.
Pergalė buvo prognozuojama, tačiau nustebino mastas
Lietuvos parlamentarai mano, kad JAV vidaus rinkimuose pralaimėjęs D. Trumpas gali dar aktyviau įsitraukti į užsienio politiką.
Ž. Pavilionio vertinimu, prezidentą dabar mažiau varžys rinkimų aplinkybės, todėl jis gali maksimaliai išlieti savo energiją ir siekti vietos istorijoje. Parlamentaras teigė, kad Lietuvai būtų naudinga, jei ši istorija būtų kuriama kartu su ja, o ne Lietuva taptų tik istorinių įvykių „meniu dalimi“.
R. Motuzas savo ruožtu svarstė, kad D. Trumpo retorika ir veiksmai gali tapti griežtesni.
Seimo nariai teigė, kad pats demokratų pergalės scenarijus jų stipriai nenustebino. R. Motuzas sakė, jog rezultatas buvo tikėtinas, nors dėl Senato baigties buvo daugiau abejonių, nes reikėjo įveikti sudėtingas apygardas.
Jo teigimu, demokratų laimėjimą galėjo lemti nepritarimas karui Irane ir su juo susijusios ekonominės pasekmės. Taip pat įtakos galėjo turėti politiniai svyravimai, D. Trumpo ir jo administracijos nuomonių kaita bei neištesėti pažadai.
Ž. Pavilionis pabrėžė, kad nors demokratų pergalė buvo prognozuojama, jos mastas – ne. Demokratai atsikovojo vietas valstijose, kurios ilgą laiką buvo laikomos respublikonų tvirtovėmis, tarp jų Ajovoje, Kanzase, Ohajuje, Šiaurės ir Pietų Karolinoje bei Teksase.
Pasak parlamentaro, per pastaruosius 30 metų prezidento partiją rinkėjai paprastai nubaudžia per kadencijos vidurio rinkimus. Vis dėlto šįkart demokratų persvara prilygo dideliam pralaimėjimui – Ž. Pavilionis ją palygino su Demokratų partijos pergale prieš George’o Busho partiją po finansų krizės.
Po triuškinančio demokratų laimėjimo D. Trumpas neįprastai palankiai atsiliepė apie savo varžovus ir pripažino, kad karas su Iranu galėjo prisidėti prie Respublikonų partijos pralaimėjimo.
Tačiau 80 metų sulaukęs politikas atsisakė prisiimti asmeninę atsakomybę už rezultatą, kuris apsunkins paskutinius dvejus jo prezidentavimo metus, ir kaltę mėgino perkelti respublikonams.