Susisiekimo ministras siūlo griežtinti elektrinių mikrojudumo priemonių naudojimo taisykles. Tokį siūlymą lėmė augantis sužeistųjų skaičius ir poreikis aiškiau atskirti tikrąsias mikrojudumo priemones nuo itin galingų transporto priemonių.
Apie saugumą, numatomą reguliavimą ir su šiomis transporto priemonėmis susijusias traumas laidoje kalbėjo susisiekimo ministro patarėjas Viktoras Jakovlevas bei veido ir žandikaulių chirurgas Dalius Matkevičius.
Sužeistų žmonių – vis daugiau
V. Jakovlevas teigė, kad ministerijos siūlymą pirmiausia paskatino statistika. Per metus buvo sužeisti 185 žmonės – 10 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Daugiau nei pusė nukentėjusiųjų, 95 žmonės, yra nepilnamečiai. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu buvo sužeistas 71 nepilnametis. Tai reiškia, kad nepilnamečių traumų padaugėjo 24 atvejais, arba 36 proc.
Pasak ministro patarėjo, tokia situacija rodo, kad problema didėja, todėl būtina spręsti, kaip suderinti judėjimo laisvę ir kitų eismo dalyvių saugumą. Jei dėl transporto priemonių nukenčia jų vairuotojai ar kiti žmonės, reikia imtis priemonių.
V. Jakovlevo teigimu, susisiekimo ministras Juras Taminskas siekia įvesti tvarką srityje, kurioje taisyklės nespėjo paskui sparčiai besivystančias technologijas. Todėl siūlomi pakeitimai, pasak jo, nėra skirti beatodairiškai drausti – jais norima užtikrinti aiškesnę tvarką keliuose.
Bus vertinamas greitis ir galingumas
Numatoma atskirti lėtesnes, mažesnio galingumo priemones nuo tų, kurios savo parametrais labiau primena kitokio tipo transportą. Iki 25 kilometrų per valandą važiuojančios ir ne didesnės nei 1 kilovato galios priemonės būtų laikomos mikrojudumo priemonėmis.
Tokias mikrojudumo priemones siūloma registruoti bendrame registre. Dviračių registruoti nereikėtų, taip pat ir tų dviračių, kuriuose įrengti varikliai, padedantys minti.
Tačiau kai kurios transporto priemonės gali pasiekti net 120 kilometrų per valandą greitį. Dėl to kyla klausimas, ar tokį objektą apskritai galima vadinti paspirtuku ar mikrojudumo priemone. Ministerijos atstovai šią situaciją vaizdžiai lygino su galimybe gatvėse važinėti ant varikliu varomo šaldytuvo su ratais ir jį taip pat vadinti mikrojudumo priemone.
Dažniausiai nukenčia veidas
D. Matkevičius pasakojo, kad važiuojant paspirtukais dažniausiai sužalojamas veidas. Vairuotojo rankos būna užimtos laikant vairą, transporto priemonės turi mažus ratus, o svorio centras yra aukštai. Dėl to kritimo metu veido kaulus gali paveikti didelė kinetinė jėga, kartu dažnai sužalojami ir minkštieji audiniai.
Chirurgas teigė, kad paspirtukų traumos tapo savotiška kita pandemija, prasidėjusia po kovido pandemijos. Jo vadovaujami specialistai su tokiais sužalojimais susidūrė nuo pat šių transporto priemonių išplitimo pradžios.
Gijimas gali trukti iki pusantrų metų
Tokios traumos dažnai būna ne tik fizinės, bet ir psichologiškai sunkios. D. Matkevičiaus teigimu, nukentėjusiesiems tenka ilgai laukti, kol gyja gatvėje, nesterilioje aplinkoje, patirti sužaloti minkštieji ir kietieji audiniai bei atliekamos veido rekonstrukcijos.
Iš pirmo žvilgsnio nedidelis sužalojimas gali gyti pusę metų. Jei pažeidžiama didelė veido dalis, sveikimas gali užtrukti net pusantrų metų. Tą laiką pacientams sunku ištverti ir fiziškai, ir psichologiškai, nes po trumpo bei smagaus pasivažinėjimo tenka išgyventi operacijas ir ilgą gydymą.