Į Seimo darbotvarkę turėtų sugrįžti Vyriausybės parengta nauja pagalbinio apvaisinimo tvarka. Ji numatytų, kad šią paslaugą galėtų gauti ne tik susituokę asmenys ar registruoti partneriai.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo naujos redakcijos projektą parlamentas planuoja svarstyti ketvirtadienį.
Keistųsi asmenų, galinčių pasinaudoti paslauga, ratas
Siūloma pagalbinio apvaisinimo paslaugas teikti pilnamečiams ir veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims: sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiam arba neįregistravusiam vyrui ir moteriai, taip pat poroje nesančiai moteriai.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė atsisakyti anksčiau numatyto reikalavimo nesusituokusiai porai įrodyti, kad ji kartu gyvena bent vienus metus.
Projekte numatyta, kad paslauga būtų teikiama diagnozuotą nevaisingumą turintiems asmenims arba tais atvejais, kai dirbtinis apvaisinimas padėtų išvengti sunkios vaikui gresiančios negalios ar ligos. Moteris taip pat turėtų būti pajėgi pastoti ir išnešioti kūdikį.
Šiuo metu pagalbinis apvaisinimas leidžiamas tik sutuoktiniams ir registruotiems partneriams.
Numatytos ir embrionų laikymo bei donorystės sąlygos
Pagal naują tvarką embriono donorystė būtų galima tik tuomet, jei embrionas lytinių ląstelių banke būtų laikomas ne trumpiau kaip dvejus metus nuo konservavimo dienos, o donorai būtų davę tam sutikimą.
Kaip ir dabar, pirmuosius dvejus metus embrionų laikymas lytinių ląstelių banke būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis. Vėliau už saugojimą turėtų mokėti pora arba poroje nesanti moteris. Donorystei skirti embrionai valstybės lėšomis galėtų būti laikomi ne ilgiau kaip dešimt metų.
Naujos redakcijos projekte taip pat paliekamas surogatinės motinystės draudimas.
Sveikatos reikalų komitetas sutarė anksčiau pradėti kompensuoti lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimą valstybės lėšomis. Tai būtų daroma nuo 2027-ųjų, o ne nuo 2029 metų.
Pokyčius paskatino Konstitucinio Teismo išvada
Prie naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos Seimas ėmėsi grįžti balandį, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas. Jame konstatuota, kad įstatymo nuostata, pagal kurią teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja Konstitucijai.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis parlamentą ragino priimti reikalingus įstatymus. Jo teigimu, tai sudarytų galimybę vėliau svarstyti dabartinių kompensavimo galimybių plėtrą.
Ministerijos duomenimis, per septynerius metus – nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų – Lietuvoje pagal tuo metu galiojusią tvarką, leidusią procedūrą susituokusioms poroms, pagalbinio apvaisinimo būdu gimė 2,8 tūkst. vaikų.
Kol naujas įstatymas dar nepriimtas, ministerija gydymo įstaigoms leidžia ir toliau teikti pagalbinio apvaisinimo paslaugas.