Valstybės kontrolė (VK), įvertinusi kitų metų biudžeto projektą, perspėja, kad valdžios sektoriaus deficitas gali didėti gerokai sparčiau, nei prognozuoja Vyriausybė. 2029 m. jis gali priartėti prie 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
VK teigimu, į numatomą biudžeto deficitą neįtrauktos kai kurios tikėtinos išlaidos, o planuojamos pajamos gali būti mažesnės. Fiskalinės stebėsenos centro vadovė Jurga Rukšėnaitė pažymi, kad viešiesiems finansams tenka didesnis spaudimas, nei numatyta projekte. Pasak jos, nepakankamai įvertinti ne tik nauji sprendimai didinti išlaidas, bet ir jau prisiimti valstybės įsipareigojimai, turėsiantys įtakos būsimiems biudžetams.
Biudžete trūksta dalies numatomų išlaidų
VK nurodo, kad kitų metų plane neatsispindi tikėtinos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai ir kitoms reikmėms. Pajamų pusėje numatyta gauti papildomus 197 mln. eurų dėl geresnio mokesčių administravimo.
Institucijos vertinimu, tokios priemonės poveikis yra labai neapibrėžtas, todėl šių pajamų nereikėtų įtraukti į biudžeto projekcijas.
Seime svarstomame projekte 2027 m. valstybės biudžeto deficitas numatytas 3,8 proc. BVP. Neįskaičiavus europinės išlygos dėl gynybos išlaidų, jis siektų 4,8 proc. BVP, o valstybės skola sudarytų 48,2 proc. BVP.
2028 m. deficitas prognozuojamas 4,6 proc. BVP, o be išlygos – 4,7 proc. BVP. 2029 m. jis turėtų siekti 3,9 proc. BVP, ir toks pats rodiklis nurodomas skaičiuojant be išlygos.
Mastrichto kriterijai nustato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų viršyti 3 proc. BVP, o valstybės skola – 60 proc. BVP.
Palūkanoms gali tekti skirti daugiau nei 2 mlrd. eurų
VK prognozuoja, kad valstybės skola augs greičiau, nei numatyta biudžeto projekte. 2029 m. ji gali priartėti prie 60 proc. BVP, tai yra prie europinės Mastrichto kriterijaus ribos.
VK skaičiavimu, ši riba gali būti viršyta jau 2030 m. Kartu didėtų ir skolos aptarnavimo išlaidos: palūkanoms mokėti šiemet numatoma apie 1 mlrd. eurų, o 2029 m. ši suma gali pasiekti 2,1 mlrd. eurų.
Todėl vis didesnė biudžeto dalis būtų skiriama ne viešosioms paslaugoms ar investicijoms, o anksčiau prisiimtai skolai aptarnauti.
VK taip pat teigia, kad 2028–2029 m. projekte nepakankamai įvertinti ankstesni valstybės įsipareigojimai. Jie susiję su viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimu, papildomu pensijų indeksavimu ir didėjančiomis valstybės įmokomis už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Dėl šių veiksnių valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, nei numatyta projekte, nurodo VK.
Pasak institucijos, didesnį, nei šiemet prognozuota Vyriausybės patvirtintoje metinėje pažangos ataskaitoje, deficitą reikšmingai lemia ir krašto apsaugos išlaidų karinei įrangai įsigyti koregavimai. Per metus šios išlaidos vidutiniškai yra 0,8 proc. BVP didesnės.
Karinės įrangos, ginklų ir atsargų įsigijimas apskaitomas kaupimo principu. Tai reiškia, kad išlaidos deficite parodomos tada, kai atsiranda ekonominė nuosavybė – dažniausiai įrangos pristatymo metu.
VK vertinimu, net nepriėmus naujų diskrecinių sprendimų dėl papildomų pajamų, vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus deficitas vis tiek viršytų 3 proc. BVP.
Be to, net įvertinus laikiną europinę išlygą gynybos finansavimui, pagal kurią ketverius metus į deficitą galima neįtraukti 1,5 proc. BVP gynybos išlaidų, biudžete numatomas grynųjų valstybės išlaidų augimas viršija leistinas ribas.
Vyriausybei teks pagrįsti nukrypimą nuo taisyklių
Nepriklausoma fiskalinė institucija, įvertinusi 2027–2029 m. valstybės biudžeto projektą, konstatuoja, kad jis neatitinka fiskalinės drausmės taisyklių.
Pagal Fiskalinės valdysenos įstatymą Vyriausybė turėtų pakoreguoti projektą taip, kad jis atitiktų fiskalinės drausmės taisyklę. Jei to padaryti nebus, turės būti pateiktas pagrįstas paaiškinimas, kodėl taisyklės nesilaikoma.
VK taip pat tikisi priemonių plano, kuriame būtų numatyta, kaip bus mažinamas nukrypimas nuo fiskalinės drausmės reikalavimų ir kada šios priemonės bus įgyvendintos.
Auditorių skaičiavimu, kad 2029 m. deficitas neviršytų Mastrichto kriterijaus ribos, jį reikėtų sumažinti daugiau nei 3 mlrd. eurų.
Kol kas VK biudžeto projekte pasigenda aiškios strategijos, kaip vidutiniu laikotarpiu būtų sugrįžta prie fiskalinės drausmės taisyklių.
Institucijos vertinimu, vien išlaidų efektyvumo didinimo nepakaks. Reikės ieškoti papildomų pajamų: nuosekliai plėsti mokesčių bazę, peržiūrėti mokestines lengvatas ir gerinti mokesčių surinkimą.