Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa penktadienį Briuselyje susitiko su Europos Komisijos generaline sekretore Ilze Juhansone ir EK prezidentės kabineto vadovu Björn Seibert. Derybose daugiausia dėmesio skirta Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai saugumo bei gynybos prioritetams, Europos saugumo darbotvarkei, gynybos finansavimui, ES iniciatyvoms ir nacionalinio Mažosios oro, arba antidroninės, gynybos projekto įgyvendinimui.
Lietuva nuo 2027 m. sausio 1 d. perimsianti pirmininkavimą ES Tarybai sieks stiprinti Europos gynybos parengtį. Tarp numatomų prioritetų – didesnis dėmesys rytiniam ES flangui, Europos gynybos pramonės stiprinimas, ilgalaikės karinės paramos Ukrainai užtikrinimas, karinio mobilumo gerinimas ir kibernetinio saugumo stiprinimas. Su EK atstovais aptartos šių tikslų įgyvendinimo galimybės ir tolesnis institucijų bendradarbiavimas.
Karolis Aleksa teigė, kad Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu bus siekiama paspartinti jau pradėtas ES saugumo ir gynybos iniciatyvas. Pasak jo, ES finansiniai bei teisėkūros instrumentai turėtų padėti greičiau kurti realius karinius pajėgumus, o ES pajėgumų plėtra turėtų papildyti NATO siekius.
Didžiausias dėmesys – oro grėsmių atremimui
Lietuva taip pat sieks, kad būsimame ES biudžete būtų numatyta kuo daugiau lėšų Europos gynybai ir saugumui, kariniam mobilumui bei gynybos pramonės pajėgumams. K. Aleksos vertinimu, ES investicijos turi atitikti realius valstybių narių gynybos poreikius ir būti suderintos su NATO pajėgumų planais.
Susitikimo metu aptartas ir oro gynybos stiprinimas. Lietuva šiai sričiai skiria ypatingą dėmesį dėl didėjančios bepiločių orlaivių keliamos grėsmės bei poreikio geriau apsaugoti ES oro erdvę. Mažosios oro gynybos kūrimas laikomas vienu praktinių žingsnių, padėsiančių didinti gynybinę parengtį rytiniame NATO flange.
Viceministras pabrėžė, kad karas Ukrainoje parodė, kaip svarbu laiku aptikti ir neutralizuoti oro grėsmes, ypač dronus. Jo teigimu, Europos investicijos turi būti nukreipiamos į pajėgumus, reikalingus jau dabar, o bendri sprendimai galėtų paspartinti būtinų technologijų įsigijimą ir jų integravimą į bendrą gynybos sistemą.
Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, K. Aleksa akcentavo ilgalaikio karinės paramos finansavimo būtinybę ir tolesnį ES gynybos iniciatyvų tęsimą. Taip pat svarbu sudaryti sąlygas Ukrainos gynybos pramonei įsilieti į Europos technologinę ir pramoninę bazę. Bendri projektai su Ukraina, kaip teigta susitikime, galėtų didinti gamybos apimtis, spartinti inovacijų diegimą ir stiprinti Europos karinius pajėgumus.
Susitikime pabrėžta glaudaus Lietuvos ir Europos Komisijos ryšio reikšmė, kad Lietuvos pirmininkavimo prioritetai būtų įgyvendinami sklandžiai, būtų išlaikytas valstybių narių sutarimas ir pasiekta pažanga pagrindiniais ES saugumo bei gynybos politikos klausimais.
2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus ES Tarybai, šias pareigas perimdama iš Airijos. Pirmininkavimo laikotarpiu ji koordinuos Tarybos darbą ir kartu su Europos Komisija bei Europos Parlamentu sieks pažangos įgyvendinant ES teisėkūros ir politinę darbotvarkę.