Vilniaus arkikatedros bazilikos mūre užbaigus pirmąjį nedidelės apimties invazinio tyrimo etapą, specialistai dabar analizuos jo metu surinktus duomenis.
Lietuvos istorijos instituto atstovė Valda Dirginčienė teigė, kad gauta informacija bus reikšminga planuojant tolesnius katedros tyrimus. Ji pabrėžė, jog šis darbas yra ilgalaikių ir nuoseklių mokslinių tyrimų dalis, skirta kompleksiškai pažinti vieną svarbiausių Lietuvos istorijos ir valstybingumo vietų.
Projektas galėtų tęstis ketverius metus
Vilniaus universitetas ir Lietuvos istorijos institutas Lietuvos mokslo tarybai pateikė tarpdisciplininių kompleksinių Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimų projekto paraišką. Šiuo metu ji vertinama. Jeigu projektui būtų skirtas finansavimas, katedros tyrimai būtų vykdomi ketverius metus.
Ketvirtadienį Lietuvos istorijos institutas paskelbė, kad Vilniaus arkikatedroje atliktas tyrimas nepatvirtino prielaidos, jog šalia Šv. Kazimiero koplyčios esančioje mūro ertmėje gali būti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto palaikai. Ertmėje nerasta nei žmogaus palaikų, nei sarkofago požymių.
ELTA primena, kad liepą Vyriausybė pritarė Vilniaus arkikatedros bazilikos kompleksinių tyrimų planui. Jame numatyti istoriniai, šaltiniotyriniai, architektūriniai, mūro, bioarcheologiniai, paleogenetiniai ir meno tyrimai. Taip pat planuota patikrinti hipotezes apie galimą Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietą, atliekant bandomąjį minimaliai invazinį tyrimą.
Hipotezę, kad Vytauto Didžiojo palaikai gali būti paslėpti Vilniaus arkikatedros požemiuose, pirmasis iškėlė restauratorius Saulius Poderis. Jis teigė, kad palaikai galėtų būti palaidoti vakarinėje Vilniaus arkikatedros mauzoliejaus sienoje esančioje XVII amžiuje įrengtoje įėjimo nišoje. Vis dėlto į šiam klausimui nagrinėti sudarytą darbo grupę restauratorius nebuvo įtrauktas.