Valdo Adamkaus 100-ojo gimtadienio minėjimas turėjo tapti proga pagerbti vieną svarbiausių Lietuvos politinių veikėjų ir jo indėlį valstybei. Vis dėlto renginio fone kilo diskusijos dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo jame nedalyvauti. Buvo svarstoma, ar šalies vadovas negalėjo kitaip suderinti savo darbotvarkės.
Šią situaciją laidoje aptarė komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Malinauskas: šis skandalas nustelbė tikrąją minėjimo prasmę
S. Malinausko vertinimu, pagrindinis dėmesys turėjo būti skirtas V. Adamkui, o ne prezidento neatvykimui. Jis situaciją palygino su asmenine švente: jei į gimtadienį neatvyktų draugas, neturėtų būti pamiršta pati proga ir pradėta viešai aiškintis, kodėl žmogus pasirinko kitą įsipareigojimą.
Pasak jo, būtent toks dėmesio perkėlimas yra absurdiškas, nes V. Adamkus Lietuvoje vertinamas dėl savo ramybės, inteligencijos ir santūrumo. Lygindamas jį su Rolandu Paksu, G. Nausėda ir Dalia Grybauskaite, S. Malinauskas teigė, kad buvęs prezidentas išsiskyrė mažiausia arogancija nuo nepriklausomybės atkūrimo.
Jis priminė, kad V. Adamkui per politinę karjerą teko patirti konfliktų, tarp jų – ir su premjeru Vagnoriumi, tačiau tokios situacijos esą buvo sprendžiamos išlaikant orumą. Todėl dabartinis ginčas, ar G. Nausėda turėjo nutraukti darbus Vokietijoje ir atvykti į minėjimą, S. Malinausko manymu, tam tikra prasme menkina patį jubiliatą.
Kalbėdamas apie prezidentą, tinklaraštininkas pabrėžė, kad visuomenė nežino, kokios svarbos buvo G. Nausėdos darbotvarkė Vokietijoje. Neformalus pokalbis ar susitikimas su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu galėjo būti iš anksto suderintas ir susijęs su svarbiais klausimais.
S. Malinauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad G. Nausėda nepaskelbė jokio pareiškimo prieš V. Adamkų ir nesakė neatvykstantis dėl neigiamo požiūrio į jį. Prezidentas tiesiog pasirinko profesines pareigas. Vis dėlto ankstesnis gausus bendrų nuotraukų su V. Adamkumi viešinimas, jo manymu, dabar atsisuka prieš patį G. Nausėdą ir sudaro prielaidas kalboms apie aroganciją.
Ar buvo įmanoma suderinti vizitus?
Laidoje taip pat svarstyta, ar prezidentas negalėjo savo kelionės į Vokietiją keliomis valandomis atidėti ir dalyvauti abiejuose renginiuose.
S. Malinauskas teigė, kad atsakymas priklauso nuo konkretaus susitikimo turinio, kurio visuomenė nežino ir galbūt nesužinos. Jis prisiminė pats dažnai atsisakantis įvairių ambasadų, Europos Parlamento ir kitų institucijų renginių, nes neturi laiko arba nenori juose dalyvauti.
Jo teigimu, V. Adamkus neabejotinai yra Lietuvos simbolis, tačiau šalyje yra ir daugiau svarbių politikų bei visuomenei nusipelniusių žmonių. Todėl reikėtų paaiškinti, kodėl dalyvavimas gimtadienyje ar kitoje šventėje automatiškai laikomas svarbesniu už darbinę kelionę į Vokietiją, kuri Lietuvoje dislokavo savo diviziją.
S. Malinauskas mano, kad G. Nausėda šiuo metu yra patogus kritikos taikinys. Jis priminė prezidento pasakojimą apie galimą kelionę dviračiu į Latviją ir ankstesnę kritiką D. Grybauskaitei – esą dabar G. Nausėda pats pateko į panašią situaciją.
Tačiau tinklaraštininkas pabrėžė, kad pagarba V. Adamkui nepriklauso nuo to, ar žmogus viešina bendrą nuotrauką su juo. Jis pats teigė turintis tokių nuotraukų, tačiau jų neskelbęs socialiniame tinkle „Facebook“.
Didžiausia veidmainystė, jo manymu, matoma kitose situacijose. Kaip pavyzdį jis pateikė Artūrą Zuoką, kurio sūnaus krikšto tėvas yra V. Adamkus, tačiau per rinkimus nepakviestą Benkunsko į Operos ir baleto teatrą. S. Malinausko vertinimu, tai buvo padaryta baiminantis politiniam konkurentui suteikti pranašumą.
Jis taip pat prisiminė D. Grybauskaitės sveikinimą V. Adamkui, sulaukusį daugiau nei 50 tūkstančių reakcijų, ir ankstesnį atvejį, kai naujienų agentūra „Baltic News Service“ paskelbė nufotografuotą V. Adamkaus rinkimų biuletenį, kuriame jis buvo pažymėjęs Algirdą Butkevičių per D. Grybauskaitės rinkimus.
S. Malinauskas ragino V. Adamkaus jubiliejaus nepaversti tarpusavio santykių aiškinimusi. Jo teigimu, tik pats V. Adamkus gali spręsti, ką norėjo matyti šventėje, ar kurio nors svečio neatvykimas jį įžeidė, ar jis į situaciją žvelgia supratingai.
Politinis elgesys: ar kartelė iš tiesų nusileido?
Kalbėdamas apie Lietuvos politinę kultūrą, S. Malinauskas sakė, kad įvairių nepatogių ir nesusipratimų būta ir anksčiau. Jis prisiminė istoriją, kai Nacionalinės premijos laureatė esą nebuvo įleista į Prezidentūros priėmimą, nes jos neatpažino. Moteris tuomet apsisuko ir išėjo, nors apsaugos darbuotojų elgesį, anot jo, galima bandyti paaiškinti jų akiračio spragomis.
Vis dėlto V. Adamkaus jubiliejus, pasak S. Malinausko, yra ypatingas todėl, kad buvęs prezidentas tapo gyvu Lietuvos istorijos simboliu. Jo politinis indėlis jau įrašytas į vadovėlius, o galimybė pabūti šalia tokios asmenybės esą vienija tautą.
Tinklaraštininkas V. Adamkų vadino nepasikėlusio politiko etalonu. Nors jis į Lietuvą atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų, turėjo kitokį išsilavinimą ir platų akiratį, žmonėms jis išliko artimas ir savas.
S. Malinausko teigimu, G. Nausėda tikriausiai norėtų būti panašus į V. Adamkų, tačiau supranta, kad juo netaps. Tuo metu Andrius Tapinas, jo manymu, prezidentą mato kaip lengvą kritikos taikinį, o Prezidentūra tokia lieka nepriklausomai nuo to, kur pasirodo A. Tapinas.
Jis taip pat paminėjo DELFI metų įtakingiausiųjų apdovanojimus, kuriuose metų įtakingiausiu visuomenininku išrinktas asmuo pirmiausia prabilo apie prezidento patarėją Fredį, nors šis į renginį neatvyko ir apdovanojimo atsiimti atėjo kitas žmogus. S. Malinausko vertinimu, tai – viešas žaidimas ir pasišpilkavimas, panašus į Dirkščio, Maslobojevo ir Oksanos Pikul pasikeitimus replikomis. Tokie epizodai sulaukia dėmesio, tačiau, jo manymu, yra mažai reikšmingi.