Lapkritis Lietuvoje skiriamas vyrų sveikatai ir prostatos vėžio prevencijai. Tai viena aktualiausių vyrų onkologinių ligų šalyje, galinti ilgą laiką vystytis be jokių pastebimų požymių. Negalavimai neretai išryškėja tik ligai pažengus.
Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ (anksčiau – „InMedica“) šeimos gydytojas Rolandas Sausdravas paaiškina, kokius simptomus reikėtų vertinti rimtai, kada verta tikrintis anksčiau ir kodėl profilaktiniai tyrimai svarbūs net tada, kai vyras jaučiasi visiškai sveikas.
Prostatos vėžys prasideda prostatos ląstelėms ėmus nekontroliuojamai daugintis. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 tūkst. naujų šios ligos atvejų, o nuo jos miršta maždaug 500 vyrų. Tai dažniausia vyrų onkologinė liga šalyje.
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad prostatos navikas gali ilgus metus nesukelti jokių simptomų. Dažniausiai požymiai atsiranda tik tada, kai navikas padidėja ir ima trukdyti šlapinimuisi.
Į šeimos gydytoją reikėtų kreiptis, jei susilpnėjo šlapimo srovė, dažniau norisi šlapintis, ypač naktimis, arba išlieka jausmas, kad šlapimo pūslė neištuštėjo visiškai. Taip pat svarbu nedelsti, jei šlapimas susilaiko, jo nepavyksta sulaikyti ar jame pastebima kraujo. Neaiškios kilmės juosmens arba dubens skausmas kartais gali būti išplitusios ligos požymis. Tiesa, tokie simptomai ne visada reiškia prostatos vėžį, tačiau jų ignoruoti nereikėtų.
Gera savijauta ligos neatmeta
Kadangi liga ilgai gali nesukelti skausmo ar kitų negalavimų, svarbią vietą užima profilaktika. Vienas pirmųjų tyrimų – iš kraujo atliekamas prostatos specifinio antigeno, arba PSA, tyrimas. Jis gali padėti aptikti ligą ankstyvoje stadijoje, kai gydymo pasirinkimų ir galimybių yra daugiau.
Vien padidėjęs PSA rodiklis dar nereiškia, kad žmogus serga vėžiu. Vis dėlto tai gali būti priežastis atlikti išsamesnius tyrimus. Pacientas gali būti siunčiamas urologo konsultacijai, o įtarus vėžį gali būti atliekamas prostatos magnetinio rezonanso tyrimas ir biopsija.
R. Sausdravo teigimu, klaidinga manyti, kad nesant skausmo žmogus būtinai yra sveikas. Profilaktinės patikros paskirtis – nustatyti ligą dar iki simptomų atsiradimo. Be to, pirmasis žingsnis nėra sudėtingas ar skausmingas: tai paprastas kraujo tyrimas, kurį gali paskirti šeimos gydytojas.
Kai kuriais atvejais tikrintis reikėtų anksčiau
Pagal Lietuvoje vykdomą prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą nemokamas PSA tyrimas skiriamas 50–69 metų vyrams. Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas arba brolis, programoje galima dalyvauti nuo 45 metų.
Dažniausiai ši liga nustatoma vyresniems nei 50 metų vyrams, o maždaug trys ketvirtadaliai pacientų yra vyresni nei 65 metų. Tačiau riziką lemia ne vien amžius – reikšmingi ir genetiniai veiksniai bei šeimos ligos istorija.
Jei prostatos vėžiu sirgo tėvas ar brolis, tikimybė susirgti beveik padvigubėja. Kai liga buvo nustatyta dviem ar daugiau artimų giminaičių, ši rizika išauga daugiau nei penkis kartus.
Jaunesniems vyrams, neturintiems papildomų rizikos veiksnių, įprastai profilaktiniai tyrimai nereikalingi. Tačiau dėl ankstesnio tikrinimosi verta pasitarti su gydytoju, jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų arba artimos giminaitės jauname amžiuje sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu – tokia istorija gali būti susijusi su BRCA geno mutacija.
Stebėjimas gali būti reikalingas ir sulaukus daugiau nei prevencinės programos amžiaus riba. Jei ankstesni PSA rezultatai buvo ribiniai arba laikui bėgant didėjo, gydytojas gali rekomenduoti juos vertinti ir toliau.
Rizikai įtakos gali turėti ir gyvenimo būdas. Yra duomenų, siejančių nutukimą su agresyvesne prostatos vėžio forma. Vis dėlto net sveikai gyvenantis ir gerai besijaučiantis vyras nėra visiškai apsaugotas nuo šios ligos, todėl sveiki įpročiai neturėtų tapti priežastimi atsisakyti profilaktinių tyrimų.
Ligą nustačius anksti, gydymo taktika gali būti parenkama individualiai – nuo aktyvaus stebėjimo iki radioterapijos, hormonų terapijos ar operacijos. Kuo anksčiau prostatos vėžys diagnozuojamas, tuo didesnės galimybės jį sėkmingai kontroliuoti ar išgydyti. Nustačius ankstyvos stadijos ligą, penkerių metų išgyvenamumas siekia iki 98 proc.