Prezidentūroje penktadienį pirmą kartą pristatytas Savivaldybių švietimo lyderystės indeksas. Jis parodė, kad švietimo pagalbos prieinamumas ir savivaldybių pastangos skirtingose Lietuvos vietose gerokai skiriasi. Organizacijos „Švietimas #1“ vadovė Laura Tilvytė pabrėžė, kad mokinių galimybės tebėra susijusios su jų gyvenamąja vieta.
Indeksas pristatytas Prezidentūros ir organizacijos „Švietimas #1“ surengtame forume „Savivaldybių lyderystė švietime“. Vertinimas atliktas pagal 43 rodiklius, suskirstytus į keturias kategorijas: strateginę lyderystę ir valdymą, mokinių įtrauktį ir gerovę, pedagoginį personalą bei ugdymo pasiekimus. Analizei naudoti vieši statistiniai duomenys ir savivaldybių pateikta informacija.
Geriausiai įvertinta Tauragės rajono savivaldybė
Aukščiausias vietas bendrame reitinge užėmė Tauragės rajono, Šiaulių miesto ir Lazdijų rajono savivaldybės. Atskiruose apdovanojimuose Panevėžio miesto savivaldybė išskirta už kiekvieno vaiko pažangą, Ukmergės rajono savivaldybė – už emocinės aplinkos gerinimą, o Pasvalio rajono savivaldybė – už švietimo inovacijas.
Tauragės rajono savivaldybė surinko 79,2 balo ir užėmė pirmąją vietą. Šiaulių miesto savivaldybės rezultatas siekė 78,8 balo, todėl ji liko antra, o Lazdijų rajono savivaldybė, surinkusi 78,1 balo, užėmė trečiąją vietą. Į geriausiųjų penketuką taip pat pateko Jonavos rajono ir Kauno miesto savivaldybės.
Apdovanojimus įteikė prezidentas Gitanas Nausėda ir „Švietimas #1“ valdybos pirmininkas Rytis Laurinavičius.
Pristatydama tyrimo rezultatus L. Tilvytė sakė, kad savivaldybės jungia nacionalinę švietimo politiką ir mokyklas, tačiau jų vaidmuo iki šiol nebuvo vertinamas sistemiškai. Savivaldybės nustato veiklos kryptis, skiria mokyklų vadovus, organizuoja mokyklų tinklą ir švietimo pagalbą, rūpinasi mokytojais bei didina mokinių galimybes.
Indekso duomenimis, tik 37 proc. savivaldybių švietimo pagalbą beveik be išimties gauna visi mokiniai, kuriems ji priklauso. Atskirų savivaldybių rezultatai pagal šį rodiklį svyruoja nuo 40 iki 97 proc.
Taip pat nustatyta, kad 47 proc. savivaldybių kasmet nevertina mokyklų mikroklimato. Beveik 60 proc. savivaldybių per pastaruosius trejus metus nė vienas pedagogas nedalyvavo mainų programose.
Nors 85 proc. savivaldybių nustato švietimo tikslus ir sieja juos su ugdymo kokybe, tik pusė jų viešai skelbia švietimo pažangos ataskaitas.
Mokinių pasiekimų analizė parodė, kad 70 proc. savivaldybių devyni iš dešimties aštuntokų pasiekia pagrindinį arba aukštesnįjį skaitymo lygį. Matematikos srityje tokio rezultato neužfiksuota nė vienoje savivaldybėje.
L. Tilvytės teigimu, indeksas skirtas ne vien savivaldybėms palyginti. Juo taip pat norima parodyti veiksmingas praktikas, kuriomis būtų galima dalytis visos šalies mastu. Kadangi skirtingose srityse geriausių rezultatų pasiekia skirtingos savivaldybės, kiekviena jų gali pasiūlyti vertingų sprendimų.
Organizacijos vadovė pabrėžė, kad mokinio galimybės vis dar priklauso nuo gyvenamosios vietos, todėl siekiant, kad jos būtų vienodos ir pasisektų kiekvienam Lietuvos vaikui, būtina dalytis tuo, kas veikia.
Forumo pradžioje nevienodą švietimo pagalbos prieinamumą akcentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis priminė Valstybės kontrolės audito duomenis: daugiau nei pusė specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių negauna visos reikalingos pagalbos, o savivaldybių išlaidos vienam tokiam mokiniui svyruoja nuo nulio iki daugiau kaip 600 eurų.
Prezidento vertinimu, švietimo rezultatus lemia drąsūs sprendimai, susitelkusios bendruomenės ir nuosekli lyderystė. Kad visi vaikai turėtų vienodas galimybes, anot jo, būtinas bendras valstybės ir savivaldybių darbas.