Naujas tyrimas rodo, kad demencija gali paveikti kai kurias organizmo funkcijas dar prieš atsirandant akivaizdiems atminties ar mąstymo sutrikimams.
Žurnale „Alzheimer’s & Dementia“ paskelbto darbo duomenimis, žmonės, kuriems iki 65 metų išsivysto ankstyvoji Alzheimerio liga, su įvairiomis sveikatos problemomis gali susidurti net likus 15 metų iki diagnozės, skelbia mirror.co.uk.
Ankstyvas signalas gali būti susijęs su klausa
Oulu universiteto ir Rytų Suomijos universiteto mokslininkai nustatė, kad vieni pirmųjų galimų įspėjamųjų ženklų yra klausos sutrikimai, įskaitant spengimą ausyse ir nervų pažeidimo sukeltą klausos praradimą.
Likę 6–10 metų iki Alzheimerio ligos diagnozės, būsimi pacientai dėl tokių problemų skundėsi daugiau nei dvigubai dažniau. Tuo metu ryškūs atminties ir mąstymo pokyčiai dar nebuvo pasireiškę.
Mokslininkai mano, kad ankstyvieji smegenų pokyčiai gali paveikti sritis, atsakingas už garsų apdorojimą. Kita galima priežastis – klausos sunkumai verčia smegenis skirti daugiau pastangų tam, kad būtų suprasta kalba, todėl pažinimo funkcijoms lieka mažiau išteklių.
Apie šias išvadas savo „YouTube“ vaizdo įraše „10 Dementia Warning Signs You’re Missing“ kalbėjo JAV sveikatos tyrėjas Nealas K. Shahas.
Jis atkreipė dėmesį, kad iš 23 tyrime nagrinėtų sveikatos problemų kategorijų likus 6–10 metų iki diagnozės išsiskyrė otorinolaringologinės ligos – ausų, nosies ir gerklės sutrikimai. Dažniausiai buvo minimas spengimas ausyse ir abipusis sensorineuralinis klausos praradimas, kitaip tariant, dėl nervų sistemos veiklos susilpnėjusi klausa abiejose ausyse.
N. K. Shahas teigė, kad vėliau Alzheimerio liga susirgę žmonės šiais sutrikimais skundėsi gerokai dažniau nei kontrolinės grupės dalyviai.
Likus 6–10 metų iki diagnozės, klausos problemos nustatytos 4,7 proc. būsimų Alzheimerio pacientų ir 2,1 proc. kontrolinės grupės žmonių. Per penkerius metus iki diagnozės rodikliai dar išaugo – atitinkamai iki 5,2 proc. ir 2,9 proc.
Kaip klausa gali būti susijusi su Alzheimerio liga?
Mokslininkai išskiria du galimus ryšio paaiškinimus. Pirmasis siejamas su kognityviniu rezervu – smegenų gebėjimu atlikti kasdienes užduotis.
Kai žmogui sunku išgirsti aiškius garsus triukšmingoje aplinkoje, smegenys turi intensyviau dirbti, kad suprastų kalbą. Tyrėjas tai palygino su radijo laidos klausymu per stiprius trukdžius: daugiau pastangų skiriama garsui iššifruoti, todėl mažiau išteklių gali likti atminčiai ir mąstymui.
Antrasis paaiškinimas susijęs su pačiu Alzheimerio ligos vystymusi. Ankstyvoje ligos stadijoje susidarančios apnašos ir baltymų sankaupos gali paveikti klausos žievę – smegenų sritį, apdorojančią garsus, dar prieš atsirandant atminties sutrikimams.
Dėl to sunkumai sekti pokalbį ar nuolatinis spengimas ausyse kai kuriais atvejais gali būti ne vien ausų problema. Jie taip pat gali tapti subtiliu ženklu, kad smegenų garsų apdorojimo sistema pradeda veikti netinkamai.