Europos Sąjungoje vis labiau tolstama nuo plano nuo 2035 metų leisti prekiauti tik naujais automobiliais, neišmetančiais anglies dioksido. Lapkričio 4 dieną Europos Parlamento komitetas pritarė siūlymui dar labiau sumažinti automobilių gamintojams taikomus CO2 emisijos reikalavimus.
Dar prieš kelerius metus atrodė, kad Europos automobilių pramonės kryptis jau nustatyta. Pagal 2023 metais priimtus ES reikalavimus nuo 2035 metų naujų automobilių vidutinė CO2 emisija turėtų būti sumažinta 100 proc., palyginti su 2021 metų lygiu.
Praktiškai tai reikštų, kad Europos Sąjungoje nebegalėtų būti parduodami nauji benzininiai, dyzeliniai ir įprasti hibridiniai automobiliai.
Vis dėlto automobilių gamintojų patiriami sunkumai, lėtesnis, nei tikėtasi, elektromobilių pardavimų augimas ir didėjanti Kinijos įmonių konkurencija paskatino ES institucijas iš naujo vertinti anksčiau priimtą sprendimą.
Emisijos tikslą siūloma mažinti iki 87,5 proc.
Pirmąjį pakeitimą 2025 metų gruodį pasiūlė Europos Komisija. Ji siūlė 2035 metų CO2 emisijos mažinimo tikslą sumažinti nuo 100 iki 90 proc. Likusią emisijos dalį gamintojai galėtų kompensuoti naudodami mažesnį poveikį klimatui darantį plieną ir alternatyviuosius degalus.
Tačiau Europos Parlamento Aplinkos, klimato ir maisto saugos komitetas pasiūlė dar palankesnes sąlygas. Lapkričio 4 dieną jo nariai pritarė pataisoms, pagal kurias 2035 metais automobilių gamintojų vidutinė CO2 emisija turėtų būti sumažinta 87,5 proc., palyginti su 2021 metų rodikliu.
Už tokį pasiūlymą balsavo 48 europarlamentarai, 30 buvo prieš, o du susilaikė.
Vidaus degimo variklių prekyba nebūtų visiškai uždrausta
Jei šie pakeitimai būtų priimti, 2035-ieji nebereikštų visiškos naujų automobilių su vidaus degimo varikliais prekybos pabaigos.
Gamintojai galėtų ir toliau siūlyti dalį benzininių, dyzelinių ar hibridinių modelių, jeigu bendra jų parduodamų naujų automobilių vidutinė CO2 emisija atitiktų nustatytus reikalavimus.
Aplinkosaugos organizacija „Transport & Environment“ skaičiuoja, kad sušvelninus taisykles automobiliai su vidaus degimo varikliais po 2035 metų galėtų sudaryti iki 39 proc. naujų automobilių pardavimų.
Tikėtina, kad reikšmingą šios dalies dalį sudarytų įkraunami hibridai ir elektromobiliai su papildomu vidaus degimo varikliu, skirtu elektros energijai gaminti.
Siūlomos lengvatos Europoje pagamintiems elektromobiliams
Europarlamentarai taip pat siūlo papildomai skatinti mažų ir efektyvių elektromobilių gamybą Europos Sąjungoje.
Pagal siūlomą modelį ne ilgesnis kaip 4,2 metro ES pagamintas elektromobilis, skaičiuojant gamintojo vidutinę CO2 emisiją, būtų prilyginamas 1,4 automobilio.
Panaši paskata būtų taikoma itin efektyviems elektromobiliams, neatsižvelgiant į jų dydį. Jei automobilis atitiktų nustatytus elektros energijos sąnaudų kriterijus ir būtų pagamintas ES, apskaičiuojant emisijos rodiklius jis būtų vertinamas kaip 1,2 automobilio.
Tokiais pakeitimais siekiama paskatinti gamintojus kurti mažesnius ir ekonomiškesnius elektromobilius bei išlaikyti jų gamybą Europoje.
Siūlyme taip pat numatyta, kad automobiliai, naudojantys tik nustatytus tvarumo reikalavimus atitinkančius alternatyviuosius degalus, galėtų būti priskiriami netaršioms transporto priemonėms.
Tai suteiktų daugiau galimybių ir sintetinius bei biodegalus naudojantiems automobiliams.
Švelnesni tikslai numatyti ir komerciniam transportui
Europos Parlamento komitetas siūlo koreguoti reikalavimus ne tik lengviesiems automobiliams, bet ir lengvosioms komercinėms transporto priemonėms.
Pagal dabar galiojančią tvarką 2030 metais naujų lengvųjų komercinių automobilių vidutinė CO2 emisija turėtų būti sumažinta 50 proc., palyginti su 2021 metų lygiu.
Europos Komisija buvo pasiūliusi šį tikslą sumažinti iki 40 proc., tačiau parlamentinis komitetas pritarė dar mažesniam – 35 proc. – reikalavimui.
2035 metais komercinio transporto emisiją siūloma mažinti 80 proc., o ne 100 proc., kaip nustatyta dabartiniuose reikalavimuose.
Tokiam požiūriui pritaria dalis didžiųjų automobilių gamintojų, įskaitant „Stellantis“ ir „Renault“. Jie ne kartą pabrėžė, kad elektrinių furgonų paklausa auga lėčiau, nei buvo planuota.