Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Augalus uždengti skubate ne veltui: viena žiemos detalė gali lemti, ar jie išgyvens

Vėstant orams sodininkams tenka spręsti, kuriems augalams žiemą būtina apsauga, o kuriems jos gali neprireikti. Nors dažnai skubama dengti rožes, hortenzijas ir kitus jautresnius augalus, prieš imantis darbo svarbu įvertinti jų atsparumą, konkretaus regiono klimatą ir sniego kiekį.

Apie augalų paruošimą žiemai, dažniausias klaidas ir tinkamiausią laiką juos pridengti pasakojo apželdinimo ir želdynų priežiūros specialistė Rūta Šlepetienė.

Kokiems augalams reikia apsaugos?

Prieš žiemą žmonės dažniausiai dengia rožes, nes jos laikomos jautriais šalčiui augalais. Vis dėlto, pasak R. Šlepetienės, sprendimą reikėtų priimti atsižvelgiant į augalo pritaikymą konkrečiai klimato zonai.

Specialistė pabrėžia, kad papildomos apsaugos reikia augalams, kurie nėra skirti augti Lietuvos klimato sąlygomis. Todėl prieš perkant ar dengiant augalą verta pasitikrinti, kokias temperatūras jis gali ištverti.

Atsparumas gali skirtis ir skirtingose Lietuvos vietovėse. Augalas, sėkmingai peržiemojantis Klaipėdoje, nebūtinai taip pat gerai ištvers žiemą Vilniuje, kur temperatūra gali nukristi žemiau.

Pridengimo gali prireikti rododendrams ir didžialapėms hortenzijoms. Rododendrus saugoti tenka ne vien nuo šalčio – jų lapams pavojinga ir ryški žiemos saulė.

Vasarį dienomis šviečianti saulė gali sušildyti lapus, tačiau naktį temperatūra smarkiai nukrinta. Dėl tokių svyravimų rododendrų lapai gali būti nušaldyti.

Kada papildoma danga gali būti nereikalinga?

Sprendžiant, ar augalą uždengti, svarbu vertinti ne tik oro temperatūrą, bet ir sniego dangą. Kartais, norėdami augalus apsaugoti, žmonės juos pridengia net tada, kai to nereikia.

R. Šlepetienė pasakojo, kad praėjusią žiemą į ją kreipėsi klientai, nerimavę dėl gausaus sniego. Tačiau tuomet specialistė rekomendavo augalų papildomai nedengti.

Storas sniego sluoksnis veikia kaip natūrali antklodė: jis apsaugo augalą nuo ore esančio šalčio. Todėl papildoma medžiaga ne visada suteikia daugiau naudos.

Vis dėlto, kai laikosi šaltis, o sniego nėra, susidaro vadinamasis sausasis šaltis. Tokiu metu jautresnius augalus būtina apsaugoti. Tam galima naudoti eglišakes, specialius maišus, augalus aprišti arba apdengti.

Ypatingo dėmesio pavasarį gali prireikti magnolijoms. Jų žiedus nuo naktinių šalnų galima saugoti medį apgaubus agro danga.

Per didelė priežiūra gali pakenkti

Specialistė ragina nepersistengti dengiant augalus, kurie įprastai gerai prisitaikę prie Lietuvos klimato. Pavyzdžiui, dekoratyvinių gluosnių žmonės kartais pridengia be reikalo, nors jie žiemą paprastai ištveria be problemų.

Ne mažiau svarbu žinoti, kada apsaugą nuimti. Per ilgai po danga laikomas augalas gali pradėti šusti arba per anksti išsprogti. Kita vertus, staigiai nuėmus dangą, augalą taip pat galima pažeisti ar nušaldyti.

Prieš įsigyjant naują augalą R. Šlepetienė pataria išsiaiškinti, kokiai temperatūrai jis pritaikytas. Medelyno specialistų verta paklausti, kokią mažiausią minusinę temperatūrą augalas gali ištverti.

Šiemet Klaipėdos rajone buvo matyti kalninių pušų pažeidimai: jų apatinė dalis ir viršūnės išliko žalios, tačiau vidurys parudavo. Tai rodo, kad šalčio banga slinko virš sniego paviršiaus ir pažeidė ne sniegu pasislėpusias augalo dalis.

Apsaugą pavasarį reikia nuimti palaipsniui

Pavasarį augalų nereikėtų atidengti pagal vieną iš anksto numatytą kalendorinę datą. Reikia stebėti dienos ir nakties temperatūrą.

Jeigu dieną laikosi apie 1 laipsnį šilumos, o naktį temperatūra nukrinta iki –10 laipsnių, augalą dieną galima atidengti, tačiau nakčiai vėl reikėtų pridengti. Toks laipsniškas kaitaliojimas leidžia augalui priprasti prie besikeičiančių sąlygų.

Kai naktimis temperatūra jau laikosi arčiau nulio, pavyzdžiui, siekia –3 ar –2 laipsnius, nuolatinė apsauga dažniausiai nebereikalinga. Pavasarinės šalnos gali pažeisti jaunus lapelius, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad augalas žus – jis palaipsniui prisitaiko prie sezono.

R. Šlepetienė pabrėžia, kad nėra vienos griežtos dienos, kada visas dangas būtina nuimti. Dažniausiai ji rekomenduoja tai daryti po Velykų, kai gamta jau būna pabudusi ir galima drąsiau sodinti, sėti veją bei atidengti augalus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *