Baigus ikiteisminį tyrimą dėl dviejų moterų nužudymo Kaune, Benui Mikutavičiui gali grėsti griežta bausmė. Tuo metu psichologas ir psichoterapeutas Edvardas Šidlauskas aiškino, kokie visuomenės pokyčiai gali būti susiję su smurtiniu elgesiu ir empatijos stoka.
Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas teigė, kad tyrimas užtruko dėl jo specifikos: buvo atlikta daug procesinių veiksmų, ekspertizių ir objektų tyrimų. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad vienas iš nužudymų galėjo būti įvykdytas itin žiauriai.
Didžiausia problema – mažėjanti empatija
Anksčiau naujienų portalui tv3.lt kalbėjęs E. Šidlauskas sakė, kad didėjantį žiaurių nusikaltimų skaičių Lietuvoje reikėtų vertinti ne vien per augančios agresijos, bet ir per mažėjančios empatijos prizmę.
Pasak specialisto, tiek vaikai, tiek suaugusieji vis mažiau įsijaučia į kitų žmonių išgyvenimus, nes bendravimas vis dažniau vyksta nuotoliniu būdu. Tam, jo vertinimu, didelę įtaką turėjo ir pandemija.
Psichologas aiškino, kad virtualaus bendravimo kultūra gali skatinti agresyvumą, egocentriškumą ir netinkamą elgesį santykiuose. Jo nuomone, žmonės pradeda perkelti internetinėje erdvėje įprastus bendravimo modelius į kasdienį gyvenimą, todėl tampa reiklesni, labiau susitelkę į save ir praranda gyvo kontakto įgūdžius.
E. Šidlausko teigimu, ilgai būnant virtualioje erdvėje kiti žmonės neretai suskirstomi į dvi grupes: tuos, kurie pritaria žmogaus vertybėms ir normoms, bei tuos, kurie joms prieštarauja. Pastarieji gali kelti pyktį ir agresiją.
Virtualioje erdvėje lengviau užsidėti kaukę
Specialistas atkreipė dėmesį, kad gyvai bendraudami žmonės mato pašnekovo emocijas, o virtualiame pasaulyje gali pasirinkti, kaip reaguoti, netgi ar sakinio pabaigoje naudoti jaustuką.
Jo teigimu, toks bendravimas atpratina įsiklausyti ir suvokti, kad šalia yra kitas žmogus – su savo požiūriu bei poreikiais, prie kurio reikia prisitaikyti. Internete nepatikusį asmenį galima tiesiog išjungti, o prireikus susikurti kitą tapatybę.
Ypač paaugliams svarbioje virtualioje erdvėje žmonės, pasak E. Šidlausko, gali elgtis tarsi dėvėtų kaukes. Tai leidžia mažiau save kontroliuoti ir išlaisvina žemesnius instinktus.
Specialistas įspėjo, kad ilgainiui toks gyvenimas „po kauke“ ir aukštesniojo „aš“ nykimas gali skatinti egocentriškumą bei impulsyvumą. Jis taip pat minėjo iš pacientų girdėtą mintį, jog žmogui gali atrodyti, kad egzistuoja tik jis pats, o visas pasaulis privalo suktis aplink jį.
Kitas žmogus tampa nebe asmeniu, o funkcija
E. Šidlausko teigimu, empatijos stoka lemia tai, kad žmonės vieni kitus pradeda matyti kaip daiktus ar objektus. Tuomet sunkiau suprasti kito skausmą ir emocijas.
Specialistas šį reiškinį siejo su vartotojišku požiūriu, kai aplinka vertinama kaip išteklius asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokiu atveju kitas žmogus tampa paslaugų teikėju ar pramogos šaltiniu, o ne gyva asmenybe.
Kai emocinis ryšys išnyksta ir žmogus pradedamas traktuoti kaip daiktas, su juo, psichologo teigimu, imama elgtis taip, kaip su bet kuriuo objektu – jį galima sugadinti ar išmesti. Panašus požiūris gali būti taikomas silpnesniems, mažumoms ir kitokiems žmonėms.
Empatiją galima lavinti
Kalbėdamas apie galimus sprendimus, E. Šidlauskas pabrėžė, kad empatija nėra nekintama savybė – ją galima ugdyti. Jo teigimu, net sunkius nusikaltimus padarę žmonės gali pagerinti gebėjimą suprasti kitus, o paaugliai pokyčiams yra ypač imlūs.
Vienas iš būdų – vaizduotės pratimai: skaityti aukų istorijas ir bandyti įsivaizduoti save jų vietoje. Pasak psichologo, tyrimai rodo, kad tokie metodai padeda geriau suprasti kito žmogaus jausmus.
Vis dėlto paskatinti visą visuomenę atlikti tokius pratimus būtų sudėtinga. Specialistas siūlė sąmoningai skirti daugiau laiko gyvam bendravimui, o tėvams skatinti vaikus ir paauglius dažniau bendrauti ne virtualiai. Jo vertinimu, tai reikėtų laikyti investicija į save.
E. Šidlauskas taip pat nurodė, kad Vakarų šalyse psichiatrai kai kuriais atvejais rekomenduoja ne vaistus, o dalyvavimą chore ar kitoje bendruomeninėje veikloje. Tokie sprendimai tampa vis įprastesni, nes žmonėms trūksta gyvo ryšio, nors jie patys ne visada supranta, kaip nuo jo nutolo.
Kaune baigtas tyrimas dėl dviejų moterų nužudymo
Teisėsaugos duomenimis, tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų įtarti, kad B. Mikutavičius 2025 m. gruodžio 4 d. duriančiu-pjaunančiu įrankiu mirtinai sužalojo 2003 m. gimusią moterį. Netrukus mirtinai sužalota ir 2001 m. gimusi moteris.
Prokuratūra pranešė, kad dėl vienos iš dviejų inkriminuotų veikų įtarimų kvalifikacija nepasikeitė. Dėl kitos veikos įtarimai perkvalifikuoti į žmogaus nužudymą kankinant arba kitaip itin žiauriai.
Už kito žmogaus nužudymą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo 7 iki 15 metų. Už nužudymą kankinant ar kitaip itin žiauriai gali būti skiriama nuo 8 iki 20 metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kauno apygardos teismas B. Mikutavičiui suėmimą pratęsė trims mėnesiams. Jis suimtas nuo praėjusių metų gruodžio 7 dienos.