Padidėjęs cholesterolio kiekis neretai ilgai nesukelia jokių pastebimų požymių, tačiau jo poveikis organizmui gali būti pavojingas. Cholesteroliui besikaupiant arterijų sienelėse, gali išsivystyti aterosklerozė ir pablogėti kraujo tekėjimas. Viena iš galimų pasekmių – periferinių arterijų liga (PAD), o sunkiais atvejais dėl jos gali būti amputuota galūnė.
PAD taip pat siejama su didesne širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizika. Apie sutrikusią kraujotaką kojose gali signalizuoti skausmas ir tirpimas – šių pojūčių nereikėtų ignoruoti.
Šis tekstas yra tik informacinio ir patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos bei mitybos rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Skausmas ir tirpimas gali įspėti apie pavojų
San Francisko universiteto (UCSF) duomenimis, sutrikus kraujo tekėjimui į kojas, gali atsirasti skausmas ir tirpimas.
UCSF nurodo, kad tokie kraujotakos sutrikimai gali būti susiję su gangrenos, arba audinių žūties, pradžia. Pačiais sunkiausiais atvejais tai gali baigtis kojos amputacija.
Kiti galimi sutrikusios kraujotakos požymiai:
- blauzdos ar pėdos šaltumas, ypač palyginti su kita koja;
- pirštų, pėdų ar kojų opos, kurios ilgai negyja;
- plaukų slinkimas arba lėtesnis jų augimas ant pėdų ir kojų;
- lėčiau augantys kojų nagai;
- silpnas kojų ar pėdų pulsas arba jo nebuvimas.
Kaip sumažinti komplikacijų riziką?
Norint išvengti su aukštu cholesteroliu siejamų komplikacijų, įskaitant PAD, svarbu laiku nustatyti cholesterolio kiekį ir imtis tolesnių veiksmų, rašo express.co.uk.
Kadangi aukštas cholesterolis dažniausiai nesukelia simptomų, jį galima nustatyti atlikus kraujo tyrimą.
NHS aiškina, kad šeimos gydytojas gali pasiūlyti išsitirti, jei mano, jog cholesterolio kiekis gali būti padidėjęs. Tokį įtarimą gali lemti amžius, svoris ar kitos sveikatos būklės, pavyzdžiui, aukštas kraujospūdis arba diabetas.
Cholesterolio tyrimui gali būti paimamas kraujas iš venos arba piršto.
Mitybos pokyčiai gali padėti mažinti cholesterolį
Patvirtinus aukšto cholesterolio diagnozę, paprastai rekomenduojama atsisakyti nesveikų įpročių ir keisti gyvenimo būdą.
Kai kurie produktai yra ne tik subalansuotos mitybos dalis, bet ir gali padėti mažinti cholesterolio kiekį. Svarbu atidžiai vertinti, ką valgote.
Labdaros organizacija „Heart UK“ rekomenduoja mažinti sočiųjų riebalų kiekį ir dalį jų pakeisti nesočiaisiais riebalais. Jų galima rasti:
- augaliniuose aliejuose, įskaitant alyvuogių, saulėgrąžų, kukurūzų, rapsų, riešutų ir įvairių sėklų aliejus;
- avokaduose, riešutuose ir sėklose;
- riebalų užtepėlėse, pagamintose naudojant augalinės kilmės aliejus.
„Heart UK“ taip pat pabrėžia, kad riebi žuvis yra geras sveikųjų nesočiųjų riebalų, ypač omega-3 riebalų rūgščių, šaltinis.
Rekomenduojama per savaitę suvalgyti dvi porcijas žuvies, iš kurių bent viena būtų riebi. Viena porcija sudaro 140 g, tačiau per savaitę galima rinktis ir dvi ar tris mažesnes porcijas.
Tinka konservuota, šaldyta arba šviežia žuvis, pavyzdžiui, lašiša, sardinės, upėtakiai, silkė ir skumbrė.