Pienas, kefyras, jogurtas ir varškė – ekologiškų pieno produktų parduotuvėse netrūksta. Tačiau jų išskirtinumas prasideda gerokai anksčiau nei pirkėjui pamačius pakuotę. Ekologinei produkcijai keliami reikalavimai taikomi visai grandinei – nuo žaliavos pagaminimo ūkyje iki perdirbimo ir pardavimo.
„Pieno žvaigždžių“ filialo „Kauno pienas“ gamybos vadovė Dalia Norvilienė teigia, kad vienas svarbiausių skirtumų atsiranda dar prieš pienui pasiekiant gamyklą: ekologiškiems produktams naudojamas sertifikuotas ekologiškas pienas. Vis dėlto tai – tik viena reikalavimų dalis.
Gaminant, pavyzdžiui, ekologišką jogurtą, turi būti kontroliuojamos ir visos kitos žemės ūkio kilmės sudedamosios dalys. Būtina žinoti jų kilmę, užtikrinti atsekamumą, o ekologinei gamybai skirtas žaliavas ir produktus atskirti nuo įprastų. Todėl galutinis produktas parduotuvėje yra tik paskutinis ilgos, kontroliuojamos grandinės etapas.
Ekologiška gamyba vyksta tais pačiais įrenginiais, bet kitu metu
„Kauno pienas“ ekologišką ir neekologišką produkciją gamina tais pačiais technologiniais įrenginiais, tačiau skirtingu laiku. Ekologiški produktai gaminami atskiromis, iš anksto suplanuotomis partijomis. Prieš pradedant tokios produkcijos gamybą, įranga išplaunama, o žaliavos, pusgaminiai ir galutiniai produktai viso proceso metu atskirai identifikuojami.
D. Norvilienė šią tvarką paaiškina ekologiško jogurto pavyzdžiu. Jam naudojamas pienas iš sertifikuotų ekologinių ūkių. Į gamyklą jis atvežamas atskiru pienovežiu, pažymėtu užrašu „Ekologiškas pienas“, ir supilamas į atskirą, iš anksto išplautą bei paženklintą talpą.
Prieš pradedant gamybą išvaloma visa įranga. Pienas pasterizuojamas ir rauginamas talpoje, pažymėtoje „Eko“ kortele. Vėliau jogurtas fasuojamas naudojant tokiu pačiu skiriamuoju ženklu pažymėtą pakavimo įrangą.
Pats pasterizavimo ar rauginimo procesas iš esmės nevyksta visiškai kitaip nei gaminant įprastus produktus. Pagrindiniai skirtumai susiję su žaliavų sertifikavimu, leidžiamais ingredientais, ekologinės produkcijos atskyrimu ir išsamia apskaita.
Registruojama, iš kur gautos žaliavos ir kokie jų kiekiai panaudoti, kokie ingredientai įdėti, kokios pagamintos produktų partijos ir kam jos perduotos. Taip galima patikrinti kiekvienos partijos kelią ir įsitikinti, kad ekologinės bei neekologinės žaliavos ar produktai nebuvo sumaišyti.
Kiekvienais metais įmonė ekologinę gamybą kontroliuojančiai „Ekoagros“ pateikia duomenis apie pagamintų ekologiškų produktų ir jų gamybai sunaudotų žaliavų kiekius.
Šiuo metu „Kauno pienas“ gamina 11 skonių ekologiškų jogurtų – daugiau kaip 20 skirtingų prekinių vienetų. Per metus jų gamybai sunaudojama apie 1,5 tūkst. tonų ekologiško pieno. D. Norvilienės teigimu, per pastaruosius penkerius metus ekologiškų jogurtų gamybos apimtys išlieka stabilios.
Dažniausiai pirkėjai renkasi natūralų BIOS jogurtą be laktozės. Iš jogurtų su vaisiais ir uogomis populiariausi yra mėlynių, braškių ir persikų skoniai. Šie produktai daugiausia parduodami Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, o dalis jų eksportuojama į kitas šalis.
Paklausa stabili, tačiau akcijos keičia pirkėjų elgesį
„Rimi Lietuva“ kokybės ekspertės Živilės Butvilaitės teigimu, prekybos tinklo asortimente šiuo metu yra apie 50 ekologiškų pieno produktų.
Keturiolika jų priskiriami pagrindinėms pieno produktų kategorijoms – pienui, grietinei, varškei ir varškės sūriui. Dar 35 produktai sudaro desertinių pieno produktų kategoriją, kurioje daugiausia yra geriamųjų ir valgomųjų jogurtų bei varškės desertų. Pirkėjai dažniausiai renkasi ekologišką pieną ir jogurtus.
Ryškaus sezoninio pardavimų svyravimo prekybos tinklas nefiksuoja – ekologiškų pieno produktų paklausa visus metus išlieka panaši. Vis dėlto svarbiu veiksniu tampa kaina: per akcijas tokių produktų pardavimai pastebimai išauga.
Ekologinis ženklas nurodo ne tik produkto sudėtį
Pirkdamas ekologišką pieno produktą žmogus renkasi ne vien jo turinį, bet ir tam tikrą ūkininkavimo modelį. Ekologiniuose ūkiuose taikomi konkretūs gyvūnų laikymo, gerovės ir šėrimo reikalavimai.
Galvijams turi būti suteikiama galimybė ganytis, kai tam yra tinkamos sąlygos, o jų auginimas turi būti kuo labiau grindžiamas ganyklų naudojimu. Pašarams taip pat taikomi ekologinės gamybos reikalavimai. Ekologinis ženklinimas pirkėjui padeda atpažinti produktą, pagamintą laikantis šių taisyklių, ir savo pasirinkimu remti tokį ūkininkavimą.
Kontrolė nesibaigia gamykloje. Pasak Ž. Butvilaitės, prekybos etape tikrinama, ar ekologiškai pažymėtas produktas atitinka jam taikomus reikalavimus. „Rimi Lietuva“ ekologiškus produktus perka tik iš sertifikuotų tiekėjų, tikrina jų sertifikatų galiojimą ir produktų ženklinimą.
Parduotuvėje lengviausia ekologišką produktą atpažinti pagal ES ekologinės gamybos logotipą – žaliąjį lapą. Šalia jo turi būti nurodytas sertifikavimo įstaigos kodas ir žemės ūkio žaliavų kilmė.
Vis dėlto ekologinis ženklinimas neatsako į visus klausimus apie produktą. Ekologiškų pieno gaminių sudėtis ir maistinė vertė gali skirtis, todėl renkantis verta perskaityti ir sudėtį bei maistingumo deklaraciją – atsižvelgiant į tai, kas svarbu konkrečiam vartotojui.
Informacija parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos projektą, skirtą ekologiškiems pieno produktams populiarinti Lietuvoje.