Įsitikinimas, kad „nieko neskauda“ arba kad negalavimas praeis savaime, gali turėti skaudžių pasekmių. Urologas Marius Anglickis pabrėžia, kad kai kurios ligos, tarp jų ir vėžys, ilgą laiką gali nesukelti jokių ryškių simptomų, o susirgti gali ir jauni žmonės.
Pasak gydytojo, sveikata rūpintis reikėtų dar prieš atsirandant negalavimams. Jis atkreipė dėmesį, kad automobiliams privaloma techninė apžiūra kas dvejus metus, tačiau žmonės savo sveikatą tikrina gerokai rečiau.
Į gydytojo kabinetą kartais ateina žmonių, įsitikinusių, kad 20 ar 30 metų buvo visiškai sveiki. Tačiau atlikus tyrimus paaiškėja, kad jie turi vėžį, akmenų ar kitų sveikatos sutrikimų, „Žinių radijo“ eteryje pasakojo M. Anglickis.
Vienas pirmųjų signalų gali būti erekcijos sutrikimai
Gydytojo teigimu, tyrimai rodo, kad vyras nuo pirmųjų simptomų iki apsilankymo pas mediką vidutiniškai laukia net dvejus metus. Vienu iš ankstyvų perspėjimų gali tapti erekcijos sutrikimas.
M. Anglickis pabrėžė, kad erekcija nėra vien seksualinio gyvenimo klausimas – ji atspindi bendrą vyro sveikatos būklę. Jei erekcija pradingsta, o vyras nekeičia gyvenimo būdo, nenustoja rūkyti ir nepradeda daugiau judėti, per 5–7 metus jam gali išsivystyti insultas arba infarktas.
Taip nutinka todėl, kad varpos kraujagyslės yra labai jautrios ir dažnai pažeidžiamos pirmiausia. Vėliau gali būti paveiktos širdies kraujagyslės. Gydytojas šią situaciją palygino su kanarėle šachtoje: jei paukštis nustoja čiulbėti, tai tampa pavojaus ženklu. Jo teigimu, panašiai reikėtų vertinti ir staiga dingusią erekciją.
Į kitus svarbius simptomus taip pat nereikėtų numoti ranka: pablogėjusią šlapimo srovę, dažnesnį šlapinimąsi ar poreikį du tris kartus per naktį keltis į tualetą.
Urologo nuomone, kuo anksčiau nustatoma problema, tuo paprasčiau ir pigiau ją išspręsti. Kaip automobilio gedimas gali brangiai kainuoti tik užsidegus geltonai ar raudonai lemputei, taip ir sveikatos sutrikimo nereikėtų laukti iki paskutinio įspėjimo.
Sėklidžių vėžio pikas – 18–25 metai
Pas urologą verta apsilankyti nelaukiant vyresnio amžiaus. Konkretaus laiko, kada būtina pradėti tikrintis, nėra, tačiau gydytojas ragina profilaktiškai pasitikrinti kas kelerius metus.
M. Anglickis teigė, kad kasmet atsitiktinai sėklidžių vėžį nustato bent penkiems jauniems vyrams. Šios ligos dažniausias amžius – 18–25 metai. Jis taip pat yra matęs 25 ir 35 metų pacientų, kuriems diagnozuotas inkstų vėžys. Gydytojas pabrėžė, kad ligos baigtį labai lemia tai, kada ji aptinkama.
Urologai padeda ne tik vyrams. Moterys taip pat gali sirgti šlapimo pūslės ar inkstų vėžiu, turėti akmenų ir kitų navikų.
Gydytojas prisiminė pacientę, kuriai atsitiktinės echoskopijos metu buvo aptiktas nedidelis inksto navikas. Tokiu atveju, jo teigimu, prognozė greičiausiai bus gera – naviką galima sunaikinti adata, kontroliuojant echoskopu.
Jei pacientė būtų kreipusis tik po penkerių ar šešerių metų, kai vėžys jau būtų išplitęs, išgydyti ją greičiausiai nebebūtų įmanoma. Tuomet būtų taikoma simptominė terapija, imunoterapija ar chemoterapija, galinti tik pratęsti gyvenimą. Todėl M. Anglickis ragina geriau pasitikrinti daugybę kartų be reikalo, nei vieną kartą neatvykti tada, kai pagalba jau būtina.
Simptomų nebuvo, tačiau vėžys jau buvo
Gydytojas pasakojo ir apie pacientą, kuriam prieš dvejus metus buvo atliktas magnetinio rezonanso tyrimas. Vyras turėjo atvykti pakartotiniam įvertinimui, tačiau to nepadarė, nes jautėsi gerai ir nieko neskaudėjo. Vėliau jam buvo nustatytas vėžys.
M. Anglickis pabrėžė, kad sveikatos nereikėtų tikrinti tik tada, kai pasirodo „raudona lemputė“. Jo teigimu, moterys profilaktiškai lankosi pas ginekologą, o vyrams taip pat derėtų reguliariai apsilankyti pas urologą. Net 10–15 minučių vizitas gali padėti užkirsti kelią rimtoms problemoms.
Gydytojas pastebi, kad jauni žmonės vis dažniau rūpinasi savimi: pajutę skausmą, pastebėję erekcijos pokyčius ar kitus sutrikimus, jie kreipiasi į gydytojus ir atlieka tyrimus.
Lietuvoje jau 20 metų vykdoma visuotinė prostatos vėžio patikros programa. Joje gali dalyvauti visi vyrai nuo 50 metų, o jei šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų – nuo 40 metų.
Urologas šią programą vadina didele galimybe, nes nedaug Vakarų pasaulio valstybių skiria lėšų prostatos patikrai. Vis dėlto, jo teigimu, problema išlieka nepakankamas žmonių suinteresuotumas savo sveikata.
Prie sveikatos problemų gali prisidėti ir mikroplastikas
M. Anglickis vienu svarbiausių sveikatą žalojančių veiksnių įvardijo stresą. Psichologinis stresas organizme gali virsti oksidaciniu stresu, kuris pažeidžia ląsteles. Jis gali būti susijęs tiek su vėžio atsiradimu, tiek su kraujagyslių kalkėjimu.
Gydytojas aiškino, kad sutrikus kraujotakai pirmiausia gali nukentėti varpos, vėliau – širdies kraujagyslės, o ilgainiui išsivystyti infarktas, insultas ir kitos ligos. Visiškai išvengti streso, jo teigimu, neįmanoma.
Dar vienu šiuolaikinio gyvenimo iššūkiu urologas vadina plastiką. Europos urologų asociacijos konferencijoje pristatyta studija parodė, kad mikroplastiko randama kiekvieno vyro sėklidžių audinyje.
Pasak M. Anglickio, plastikas gali būti susijęs su mažu testosterono kiekiu, vaisingumo sutrikimais, endokrininėmis problemomis ir galimai didesniu onkologinių ligų dažniu. Visiškai jo išvengti sudėtinga, nes mikroplastiko į organizmą patenka kvėpuojant, valgant, geriant ar net kramtant gumą, o dalelės kaupiasi audiniuose.