Per rugsėjį Lietuvoje nuo erkinio encefalito mirė dar vienas žmogus. Šiemet tai jau penktoji mirtis nuo šios ligos. Nors atvėsus orams susirgimų erkių platinamomis ligomis mažėja, specialistai ragina neprarasti budrumo – dėl klimato pokyčių erkės aktyvios išlieka vis ilgiau.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, rugsėjį mirties nuo erkinio encefalito atvejis užregistruotas Vilniaus apskrityje. Miręs žmogus buvo vyresnis nei 80 metų, sirgo lėtinėmis ligomis ir buvo gavęs daugiau nei 3 vakcinos dozes. Paskutinė dozė jam suleista 2025 m.
Per rugsėjį Lietuvoje nustatyti 79 nauji erkinio encefalito atvejai, 47 pacientams prireikė gydymo ligoninėje. Per pirmuosius 9 šių metų mėnesius iš viso užregistruoti 459 susirgimai ir 5 mirtys. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo nustatyti 438 atvejai ir 3 mirtys.
Lietuva išlieka tarp labiausiai paveiktų Europos šalių
Specialistai teigia, kad padėtis Lietuvoje sudėtinga jau ne vienerius metus. Pagal sergamumo rodiklį erkinio encefalito mūsų šalis pirmauja Europoje. Užsikrėsti galima ne tik miškuose, bet ir miestų parkuose, soduose bei kitose žaliosiose erdvėse.
Ši liga klastinga todėl, kad jos pradžia ne visada pastebima. Maždaug trečdalis susirgusiųjų susiduria su liekamaisiais reiškiniais, kurie kai kuriais atvejais būna itin sunkūs.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė nurodė, kad erkinio encefalito virusas paplitęs ir centrinėje Europoje, tačiau būtent Lietuvoje fiksuojamas didžiausias sergamumas. Ji pabrėžė, kad mūsų šalis pirmauja ne pagal absoliutų atvejų skaičių, o pagal sergamumo rodiklį.
Vieniems liga primena gripą, kitiems prireikia reanimacijos
VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų gydytoja doc. Daiva Radzišauskienė aiškino, kad encefalitas yra smegenų uždegimas ir sunki, gyvybei pavojinga liga. Pažeidus smegenyse esančius gyvybinius centrus, ji gali baigtis mirtimi.
Kitų virusų sukeltam encefalitui gydyti kartais naudojami priešvirusiniai vaistai, o bakterinės kilmės atveju gali būti skiriami antibiotikai. Tačiau specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra.
Maždaug trečdaliui susirgusiųjų gresia sunkios komplikacijos ir ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, o maždaug dešimtadaliui pacientų liekamieji reiškiniai būna labai sunkūs. Visiškas pasveikimas išrašant iš ligoninės dažniausiai nebūna pasiektas: vieniems atsistatymas užtrunka mėnesį, kitiems – pusę metų ar metus. Maždaug 30 proc. pacientų liekamieji reiškiniai gali išlikti visą gyvenimą.
Daliai žmonių liga pasireiškia lengviau – simptomai gali būti panašūs į gripo. Tokiu atveju pažeidžiami ne tiek smegenys, kiek jų dangalai, todėl žmogus gali tik karščiuoti ir jausti bendrą negalavimą. Europoje ši meningitinė ligos forma sudaro iki 50 proc. atvejų, o Lietuvoje dalis jų, specialistės manymu, gali likti nenustatyti, nes karščiuojantys žmonės ne visada kreipiasi į medikus.
Sunkios ligos eigos rizika didėja su amžiumi, tačiau sunkiai susirgti gali ir jauni žmonės. Gydytoja pasakojo, kad jos praktikoje staigi mirtis ištiko 44 metų pacientą. Vyresniems žmonėms dažniau pasireiškia sunkiausia ligos forma, galinti sukelti galūnių parezes, kvėpavimo nepakankamumą ir kitus sutrikimus.
Skiepus būtina atnaujinti
Viena pagrindinių apsaugos nuo erkinio encefalito priemonių yra vakcinacija. Vis dėlto gydytoja atkreipė dėmesį, kad vakcinos veiksmingumas priklauso ir nuo žmogaus amžiaus.
Jaunesniame amžiuje organizmas paprastai suformuoja stipresnį imuninį atsaką ir imunologinę atmintį. Vyresniems žmonėms vakcina taip pat rekomenduojama, tačiau apsauga gali nesiekti 100 proc., o dėl silpnesnio imuniteto ne visada susiformuoja pakankamas imunitetas.
Visuomenės mastu kuo daugiau pasiskiepijusių žmonių reiškia mažesnį sergamumą ir mažiau sunkių ligos formų. Jei sunkios formos sudaro 10–12 proc., susirgus 200 žmonių jų būtų apie 20, o susirgus 800 – jau apie 80.
Skiepų sustiprinimo dozės jauniems žmonėms, nesergantiems lėtinėmis ligomis, paprastai reikalingos kas 5 metus. Vyresniems žmonėms arba tiems, kurių imunitetas silpnesnis, vakcinaciją rekomenduojama atnaujinti kas 3 metus.
Gydytoja taip pat nurodė, kad net sergant onkologine liga ir taikant chemoterapiją sustiprinančioji vakcinos dozė gali būti skiriama. Jos teigimu, tokia dozė yra nekenksminga, tačiau skiepus svarbu nuolat atnaujinti.
Nuo 2025 m. gruodžio 9 d. valstybės lėšomis nuo erkinio encefalito gali skiepytis 50–60 metų asmenys. Nepriklausantys šiai amžiaus grupei žmonės gali skiepytis savo lėšomis gydymo įstaigose ar kitose vakcinaciją atliekančiose vietose, taip pat ir vaistinėse.