Kiek kasdien judame, kaip miegame ir ar žinome savo įprastą pulsą? Gydytoja kardiologė Eglė Brazdžiūnienė pabrėžia, kad širdies sveikatai svarbūs kasdieniai įpročiai, o vyresniame amžiuje stebėti savijautą gali padėti artimieji ir išmaniosios technologijos.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ kardiologės teigimu, žmonėms, kurie iki šiol mažai dėmesio skyrė širdies sveikatai, verta pradėti nuo dviejų sričių: peržiūrėti mitybą ir į kasdienybę įtraukti daugiau fizinio aktyvumo.
Gydytoja rekomenduoja mažinti druskos, pridėtinio cukraus ir perdirbtos mėsos vartojimą, o dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius bei viso grūdo produktus.
Judėjimą galima pradėti nuo paprasto įpročio – kasdien bent 30 minučių skirti spartesniam ėjimui. Tam nereikia specialios įrangos, o tokia veikla lengvai pritaikoma dienotvarkėje ir padeda stiprinti širdį.
Miegui svarbiausia – pastovus režimas
Širdies sveikatai reikšmingas ir poilsis. Miego metu organizmas atsistato, reguliuojami hormoniniai procesai, sumažėja nervų sistemos aktyvumas ir širdžiai tenkantis krūvis.
Nuolatinis miego trūkumas siejamas su didesne arterinės hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, infarkto bei kitų širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Suaugusiesiems rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą ir stengtis panašiu metu eiti miegoti bei keltis.
Miego kokybei gali padėti reguliarus režimas, pakankamas fizinis aktyvumas, mažesnis ekranų naudojimas prieš miegą ir ribojamas kofeino vartojimas vakarais.
Išmanieji laikrodžiai apytiksliai nurodo miego trukmę, užmigimo bei pabudimo laiką ir prabudimus naktį. Vertingiausia stebėti ne pavienius skaičius, o ilgesnio laikotarpio tendencijas: ar miegui nuolat lieka per mažai laiko ir ar smarkiai keičiasi užmigimo bei kėlimosi valandos.
Laikrodžiai taip pat pateikia apytikslę lengvojo, giliojo ir greitų akių judesių, arba REM, miego trukmę. Šiuos duomenis reikėtų vertinti kartu su savijauta – ar ryte jaučiamasi pailsėjus, ar dieną pakanka energijos.
Peržiūrint miego įpročius verta savęs paklausti, kada išgeriama paskutinė kava, kiek laiko vakare praleidžiama prie ekranų ir ar dieną randama laiko pajudėti.
Reikšmingiausia gali būti ne norma, o pokytis
Stebint pulsą svarbu vertinti jo pokyčius ramybės metu, judant ir atsigaunant po fizinio krūvio. Kartu reikėtų žinoti ne tik bendras normas, bet ir tai, kokie rodikliai įprasti konkrečiam žmogui.
Lėtesnis ar greitesnis pulsas ne visada reiškia ligą, tačiau nuolatiniai nukrypimai nuo įprastų rodiklių gali būti priežastis pasitikrinti sveikatą. Kartais svarbiausia ne tai, ar pulsas atitinka bendras rekomendacijas, o tai, kad jis pastebimai pasikeitė, palyginti su ankstesniais matavimais.
Vieno matavimo nereikėtų sureikšminti ir savo rezultatų lyginti su kitų žmonių rodmenimis. Pulsą gali veikti miegas, stresas, vartojami vaistai, kofeinas ir fizinis krūvis, todėl svarbios ir matavimo aplinkybės.
Matavimų istorija išmaniajame laikrodyje leidžia palyginti, kaip pulsas kito skirtingomis dienomis ar atliekant panašią veiklą. „Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė teigia, kad pavienis matavimas parodo tik konkrečią akimirką, o ilgainiui sukaupti duomenys padeda geriau suprasti, kas žmogui įprasta.
Pavyzdžiui, galima palyginti pulsą per panašios trukmės pasivaikščiojimus arba ramybės metu skirtingomis dienomis. Pastebėjus pokytį, verta pasižymėti, kaip tą dieną jaustasi, ar buvo gerai išsimiegota ir ar patirta daugiau įtampos. Toks kontekstas gali būti naudingas aptariant duomenis su gydytoju.
Ką verta pasiruošti gydytojo konsultacijai?
Širdies permušimai ar stipresnis plakimas ne visada pasireiškia būtent vizito metu. Todėl svarbu kasdien stebėti savijautą ir pasižymėti, kada bei kokiomis aplinkybėmis atsiranda šie pojūčiai.
Kai kurie išmanieji laikrodžiai leidžia stebėti pulsą ir užregistruoti vienos derivacijos elektrokardiogramą (EKG). Simptomų metu užfiksuoti pulso pokyčiai ar EKG įrašai gydytojui gali suteikti papildomos informacijos ir padėti tiksliau įvertinti nusiskundimus.
Prieš konsultaciją naudinga užrašyti, kada gauti perspėjimai apie galimus ritmo sutrikimus, kokie simptomai tuo metu pasireiškė, kiek jie truko ir ar buvo susiję su fiziniu krūviu, stresu ar kitais veiksniais.
Informaciją verta atrinkti dar prieš vizitą. Galima išsaugoti konkrečių epizodų ekrano kopijas, kuriose matytųsi data ir laikas. Jei laikrodis turi EKG funkciją, o programėlė leidžia eksportuoti įrašą, jį galima parodyti telefone arba atsispausdinti.
Vis dėlto išmaniojo laikrodžio duomenys yra tik pagalbinė informacija. Diagnozė ir gydymas nustatomi vertinant simptomus, ligos istoriją ir tyrimų rezultatus.
Kaip senjorams gali padėti vaikai ir anūkai?
Artimieji gali padėti vyresniems žmonėms palaikyti aktyvesnį gyvenimo būdą ir naudotis technologijomis. Vaikai ar anūkai gali paskatinti įsijungti aktyvumo priminimus, stebėti pažangą ir kartu siekti kasdienio judėjimo tikslų.
Pradėti galima nuo paprastų dalykų: kartu vaikščioti, susitarti reguliariai pasivaikščioti, pėsčiomis nueiti į parduotuvę ar aplankyti draugus.
Artimieji taip pat gali parodyti, kur rasti reikalingą informaciją, padėti laikrodyje ar programėlėje peržiūrėti žingsnių skaičių ir miego duomenis bei nustatyti aktyvumo priminimus.
Svarbu ne viską atlikti už senjorą, o leisti jam pačiam išbandyti funkcijas. Pradžioje pakanka parodyti kelias aktualiausias galimybes, o po kelių dienų pasiteirauti, kas buvo aišku ir ką reikėtų paaiškinti dar kartą.