53 metų Karen Gray iš Svindono Jungtinėje Karalystėje mini šešerius blaivybės metus. Ilgą laiką alkoholis buvo tapęs neatskiriama jos kasdienybės dalimi – vakarais ji išgerdavo po du butelius vyno. Moteris sako, kad tik pasiekusi visišką dugną ryžosi iš esmės keisti savo gyvenimą.
Karen pasakojo, jog pradėjusi gerti nebesugebėdavo sustoti: viena taurė greitai virsdavo visu buteliu. Išėjimai prisigerti buvo tapę pagrindiniu jos užsiėmimu, o kasdienybė sukosi apie laukimą, kada vėl bus galima vartoti alkoholį.
Dabar ji teigia atradusi vidinę ramybę ir sukūrusi kur kas artimesnį ryšį su 20-mete dukra Sophie. Nors motina ir dukra visada buvo artimos, blaivybė Karen suteikė galimybę su ja iš tikrųjų bendrauti.
Alkoholis iš vakarėlių persikėlė į namus
Pirmą kartą Karen išgėrė būdama 16 metų. Dar mokykloje ji lankydavosi vakarėliuose, o nuo 17-osios pradėjo reguliariai eiti į barus ir užeigas.
Anot moters, beveik kiekvienas toks vakaras baigdavosi nemalonumais. Dėl triukšmingo ir įžūlaus elgesio ji ne kartą turėjo reikalų su policija, o būdama 19-os tapo nepageidaujama visuose savo miestelio baruose. Tuo metu tai ji laikė savotišku pasiekimu.
Vėliau Karen įsitraukė į Londono klubinį gyvenimą ir beveik kiekvieną savaitgalį vartodavo ekstazį. Ji teigė taip bandžiusi pakeisti savo savijautą, nes pati su savimi nesijautė gerai.
Sulaukusi 25 metų moteris pradėjo dirbti savivaldybėje. Tuomet alkoholis persikėlė į jos namus: po darbo, būdama viena, ji kas vakarą išgerdavo vieną ar du butelius vyno. Savaitgaliais gerdavo be pertraukos, o pirmadieniais dėl pagirių dažnai neateidavo į darbą.
Manė, kad vaikas padės sustoti
2004 metais, būdama 34-erių, Karen pastojo ir nusprendė, kad motinystė padės susitvarkyti gyvenimą. Nėštumo metu ir pirmuosius tris mėnesius po Sophie gimimo ji alkoholio nevartojo.
Tačiau 2005 metų kovą susitikusi su sena pažįstama iš vakarėlių laikų tą pačią dieną stipriai apsvaigo. Po šio įvykio sugrįžo kasdienis noras gerti. Karen tuomet suprato, kad jos problema yra rimta, nors anksčiau sau kartodavo, jog susilaukusi vaiko liausis.
Kol moteris vis dažniau rinkosi alkoholį, didelę dalį rūpinimosi dukra prisiėmė jos tėvas. Pora išsiskyrė 2007 metais, kai Sophie buvo vos dvejų. Po skyrybų Karen iš anksto planuodavo išgertuves tomis dienomis, kai mergaitė būdavo pas tėtį.
Pirmoji blaivybė baigėsi atkryčiu
2007 metais supratusi, kad viena su priklausomybe nesusitvarkys, Karen mėnesiui išvyko į priklausomybių gydymo centrą. Ten ji suvokė, kad priklausomybė yra liga.
Vėliau moteris pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų susitikimus ir 12 žingsnių programą, tačiau į ją žiūrėjo nepakankamai rimtai. Karen pripažino norėjusi viską daryti savaip ir rinkdavosi tik tas programos dalis, kurios jai patiko.
Po dvejų blaivybės metų ji vėl išgėrė. Pasak Karen, vos paėmus pirmą taurę viskas grįžo į ankstesnes vėžes. Dukrai būnant pas tėvą, ji vėl vakarais išgerdavo po du butelius vyno.
Moterį kamavo kaltė. Ji jautėsi esanti bloga mama ir manė viską daranti neteisingai, nors dukrą mylėjo labiau už viską.
2020-ųjų įvykis tapo lūžio tašku
2020 metais prasidėjus pandemijai ir karantinui, Karen alkoholio vartojimas dar labiau sustiprėjo. Ji pasakojo, kad vos per televiziją penktą vakaro pasirodydavo Borisas Johnsonas, atsidarydavo vyno butelį.
Pandemijos baimė, vienatvė ir priklausomybė 2020 metų balandį paskatino Karen bandyti nusižudyti. Ją rado draugė ir iškvietė medikus. Ligoninėje moteris išgyveno vidinį lūžį: suprato nebenorinti taip gyventi ir nuo tada nebejautė noro imti alkoholį.
Po gydymo ligoninėje Karen sugrįžo į sveikimo programą, susirado mentorių ir vėl pradėjo lankyti priklausomybių gydymo grupes. Ji karantiną vertina kaip savotišką asmeninę reabilitaciją, nes nevykstant vakarėliams nejautė, kad kažką praranda. Iš pradžių užsiėmimai vyko nuotoliniu būdu, vėliau ji grįžo į susitikimus gyvai.
Šiandien Karen jau šešerius metus nevartoja alkoholio ir sako išgyvenusi dvasinį atgimimą. 2024 metais jai taip pat diagnozuotas hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD). Pradėjusi vartoti vaistus, ji pasijuto ramesnė, sumažėjo nerimas. Moteris svarsto, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas, jei diagnozė būtų nustatyta anksčiau.