Kelio skausmą žmonės dažnai mėgina numalšinti ilsėdamiesi, sumažindami fizinį krūvį ar pasirinkdami vaistinėje parduodamas priemones. Tačiau ne visais atvejais jį galima paaiškinti nuovargiu ar persitempimu. Kelio tinimas, paraudimas, padidėjusi temperatūra, negalėjimas jo sulenkti ar remti kojos gali rodyti, kad reikalinga gydytojo apžiūra.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė pasakoja, kad dėl kelio skausmo žmonės dažnai pirmiausia kreipiasi į vaistinę. Jie paprastai prašo priemonės, kuria būtų galima patepti skaudamą vietą, arba nori išsiaiškinti, kas galėjo sukelti nemalonius pojūčius. Vis dėlto vaistininkas diagnozės nustatyti negali, tačiau pagal žmogaus apibūdinamus simptomus gali įvertinti situaciją ir patarti dėl nereceptinių priemonių.
Pasak jos, pasikartojančio kelio skausmo nereikėtų nuolat gydyti vien savarankiškai. Jei jis stiprus, nepraeina, prasidėjo po traumos arba kartu pasireiškia kitų nerimą keliančių požymių, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kas gali sukelti kelio skausmą?
Priežasčių yra daug – nuo nedidelio persitempimo iki rimtesnio sąnario pažeidimo. Kelį galima susižeisti sportuojant, griūvant, staigiai pasisukus ar netinkamai pastačius koją. Tokiais atvejais galimas sąnario patempimas, raiščių pažeidimas arba menisko plyšimas.
Meniskas – kelio sąnaryje esanti kremzlės dalis. Ją pažeidus gali skaudėti, tinti kelis, sumažėti jo judesių amplitudė. Po stipresnės traumos taip pat galimi kaulų lūžiai.
Vyresniame amžiuje skausmą neretai lemia degeneracinės sąnarių ligos, ypač osteoartritas, dar vadinamas artroze. Dylant sąnario kremzlei, kaulai ima labiau trintis vienas į kitą, todėl atsiranda maudimas, sustingimas ir judėjimo sunkumai.
Kelio negalavimus gali sukelti ir uždegiminės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas ar bursitas. Įtakos taip pat turi per didelis fizinis krūvis, pasikartojantys judesiai, sunkus fizinis darbas, per didelis kūno svoris bei genetiniai veiksniai.
Kada būklę galima kurį laiką stebėti?
Jeigu skausmas yra lengvas ar vidutinio stiprumo, netrikdo kasdienės veiklos, prasidėjo po didesnio fizinio krūvio ir pailsėjus sumažėja, savijautą kurį laiką galima stebėti. Taip gali nutikti po sporto neapšilus, ilgiau dirbus sode ar darže arba daugiau vaikščiojus nei įprastai.
Savarankiškai bandyti malšinti skausmą galima tuomet, kai nėra tinimo ar deformacijos, kelio išvaizda nepakitusi, o koją galima bent iš dalies sulenkti ir ištiesti. Svarbu ir tai, kad skausmas būtų atsiradęs palaipsniui, be aiškios traumos, bei po poilsio bent šiek tiek sumažėtų.
Tokiu atveju reikėtų vengti veiklos, kuri skausmą sustiprina, neperkrauti sąnario ir stebėti, ar būklė gerėja. Jei skausmas užsitęsia, kartojasi arba stiprėja, vien poilsio ir namuose naudojamų priemonių gali nepakakti.
5 ženklai, kad gydytojo konsultacijos atidėlioti nereikėtų
- Skausmas trukdo remti koją ar judėti. Jei skausmas toks stiprus, kad žmogus negali normaliai vaikščioti ar atsiremti koja, būtina gydytojo apžiūra. Ypač svarbu nedelsti po kritimo, smūgio ar traumos sportuojant.
- Kelis patino, paraudo ar tapo karštas. Ryškus tinimas, paraudimas ir didesnė temperatūra pažeistoje vietoje gali rodyti stiprų uždegimą arba infekciją. Jei kelio sritis pastebimai karštesnė už aplinkinę odą, reikėtų kreiptis į gydytoją.
- Koja nebesilanksto iki galo. Negalėjimas visiškai sulenkti ar ištiesti kojos, kai žmogus jaučia, kad sąnarys tarsi „užsirakino“, gali būti susijęs su menisko pažeidimu ar kita problema, trukdančia kelio judesiams.
- Pasikeitė kelio forma arba skausmas užsitęsė. Nenatūrali kelio išvaizda, deformacija, kelias dienas ar savaitę nepraeinantis skausmas ir neveiksmingos savipagalbos priemonės yra priežastys konsultuotis su gydytoju.
- Kartu pasireiškia kitų simptomų. Jei skauda ir kitus sąnarius, tai gali rodyti ne vien vietinę kelio problemą, bet bendresnę ligą. Karščiavimas, šaltkrėtis ar bendra bloga savijauta kartu su kelio skausmu ar tinimu gali reikšti infekcinį procesą, kuriam būtinas skubus gydymas.
Vaistininkė pabrėžia, kad nereikėtų kliautis vien viltimi, jog viskas praeis savaime. Kilus abejonių, vaistininkas gali padėti įvertinti, ar situaciją dar galima spręsti savarankiškai, ar jau reikalinga gydytojo apžiūra.