Norint gyventi sveikiau, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į pasirenkamus produktus, bet ir į tai, ant ko juos ruošiame. Mitybos specialistas Mantas Liekis naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kuo kepant skiriasi aliejus, sviestas ir kiaulienos taukai.
Aliejus kasdienai tinkamesnis už taukus
Anot M. Liekio, augalinis aliejus yra palankesnis pasirinkimas nei kiaulienos taukai. Taukų visiškai atsisakyti nebūtina, tačiau juose yra daugiau sočiųjų riebalų, todėl kasdieniam maisto ruošimui geriau rinktis aliejų. Taukų, pasak specialisto, galima naudoti retkarčiais.
Svarbus ne tik pats pasirinktas riebalas, bet ir jo kiekis. Jei kepant pilama daug aliejaus, dedama daug sviesto ar taukų, patiekalas gali tapti beveik gruzdintas – jis sugeria daugiau riebalų ir tampa kaloringesnis.
Didesnis kalorijų kiekis ilgainiui gali prisidėti prie svorio augimo, o tai neigiamai veikia sveikatos rodiklius.
Sviestas gali greitai prisvilti
Kasdieniam kepimui M. Liekis dažniau rekomenduoja alyvuogių arba rapsų aliejų. Svieste yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, be to, jis greitai prisvyla.
Ant pridegusios riebalų masės ruošiant maistą gali susidaryti organizmui nepalankių junginių. Todėl būtina pasirinkti kepimui tinkamus riebalus ir jų neperkaitinti.
Specialistas taip pat ragino net ir naudojant aliejų maisto nekepinti per ilgai. Perkaitintas aliejus gali pradėti rūkti, o kartu su maistu tuomet galima gauti kancerogeninių – onkologinių ligų atsiradimą skatinančių – medžiagų. Ruošiant maistą saikingai ir jo neperkepant, tokių junginių susidarymo rizika yra gerokai mažesnė.
Keptuvė ne visada yra geriausias pasirinkimas
M. Liekis pabrėžė, kad dažnas maisto kepimas keptuvėje nėra pats tinkamiausias ruošimo būdas. Sveikiau maistą gaminti orkaitėje, garuose arba garų puode.
Tokiais būdais dažniausiai nereikia papildomų riebalų, be to, mažėja nepageidaujamų medžiagų susidarymo rizika, kuri gali išaugti ilgai kaitinant aliejų aukštoje temperatūroje.
Vis dėlto svarbu nepersistengti ir su kaitinimo trukme. Per ilgai ruošiamas maistas praranda dalį vitaminų bei mineralų, todėl mažėja jo maistinė vertė.