Jei dieną beveik nekosite, tačiau vakare atsigulus pradeda kutenti gerklę ir kyla sausas kosulys, tai nebūtinai reiškia peršalimą. Nesant slogos, temperatūros ar kitų infekcijos požymių, nuolat pasikartojantis kosulys tam tikru metu ar konkrečiomis aplinkybėmis gali būti svarbi užuomina, kad reikėtų ieškoti ne dar vieno sirupo ar pastilių, o jo priežasties.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė pasakoja, kad vaistinėje sutinka žmonių, kuriuos kosulys vargina vakare, naktį arba atsigulus, nors dieną jie jaučiasi gerai. Tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kosulio pobūdį, bet ir į jo atsiradimo laiką bei aplinkybes, kurios simptomą sustiprina.
Anot jos, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kiek laiko žmogus kosėja ir kada kosulys prasideda: atsigulus, po valgio, suvalgius tam tikrų produktų ar išgėrus konkrečių gėrimų. Taip pat svarbu įvertinti, ar jaučiamas rėmuo, rūgštus skonis burnoje, gerklės kutenimas ar perštėjimas, užkimimas, ar nėra nosies užgulimo ir į gerklę tekančių gleivių. Įtakos gali turėti alergijos, rūkymas ir vartojami vaistai.
Kada kosulys tampa svarbia užuomina?
Jeigu kosulys prasideda kartu su sloga, gerklės skausmu, temperatūra ar bendru negalavimu, dažniau tikėtina kvėpavimo takų infekcija. Tačiau kai kitų peršalimo simptomų nėra, o kosulys kartojasi tik tam tikromis sąlygomis, verta svarstyti ir kitus galimus paaiškinimus.
Sausas, dirginantis kosulys gali būti susijęs su gerklės ar kvėpavimo takų sudirgimu bei alergija. Jei jis sustiprėja atsigulus ar pavalgius, viena iš galimų priežasčių gali būti gastroezofaginis refliuksas. Kartu pasireiškiantis švokštimas ar dusulys, taip pat kosulio pasikartojimas konkrečioje aplinkoje, gali rodyti alergiją arba kitą kvėpavimo takų ligą.
Vis dėlto, kaip pabrėžia E. Šeibokaitė, vien iš kosulio pobūdžio tiksliai nustatyti jo priežasties neįmanoma.
Refliuksas galimas ir nejaučiant rėmens
Kosulys dažniausiai siejamas su kvėpavimo takais, todėl refliuksas ne visada iš karto tampa įtariama priežastimi. Skrandžio turiniui grįžtant į stemplę, gali būti dirginama stemplė ir aplinkiniai audiniai, o tai suaktyvina kosulio refleksą. Kai kuriais atvejais rūgštis gali pasiekti ryklę ar gerklas.
Dėl to žmogus gali jausti gerklės kutenimą ar perštėjimą, dažnai norėti atsikrenkšti, užkimti. Įprasto rėmens gali ir nebūti – tokia būklė kartais vadinama tyliuoju refliuksu. Kosulys gali stiprėti po valgio, vakare arba atsigulus, tačiau šie požymiai savaime refliukso nepatvirtina, nes panašiai gali pasireikšti ir kitos būklės.
Sausas kosulys gali būti vaistų poveikis
Kosulį kartais sukelia ir vartojami vaistai. Klasikinis pavyzdys – AKF inhibitoriai, skiriami padidėjusiam kraujospūdžiui bei kai kurioms širdies ir inkstų ligoms gydyti.
Tokiu atveju kosulys dažniausiai būna sausas, dirginantis ir be skreplių. Jis nebūtinai atsiranda iškart pradėjus gydymą – kartais pasireiškia tik po kelių savaičių ar net mėnesių. Todėl užsitęsus kosuliui verta peržiūrėti visus vartojamus vaistus, ne tik tuos, kurie pradėti vartoti neseniai.
Įtarus, kad simptomą sukėlė vaistas, jo savarankiškai nutraukti ar keisti dozės nereikėtų. Tai gali sutrikdyti gydymą ir pabloginti būklę, ypač jei preparatas skirtas kraujospūdžiui, širdies veiklai ar kitai lėtinei ligai kontroliuoti. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku, o gydytojas, įvertinęs situaciją, prireikus galėtų pakeisti vaistą ar gydymo schemą.
Kai vienas sirupas keičiamas kitu
Viena dažnesnių klaidų – užsitęsus kosuliui iš eilės bandyti vis naujas simptomines priemones, tačiau neieškoti, kas jį sukelia. Preparatą pasirinkti vien pagal tai, ar kosulys sausas, ar atsikosėjama, ne visada pakanka.
Jeigu simptomą lemia refliuksas, alergija, vaistai ar kita kvėpavimo takų būklė, vien kosulį slopinantys preparatai problemos neišspręs. Kai kuriais atvejais kosulio slopinimas apskritai nėra tinkamiausias sprendimas, todėl neįprastam, pasikartojančiam ar užsitęsusiam kosuliui būtina ieškoti priežasties.
Po kvėpavimo takų infekcijos kosulys gali išlikti kurį laiką, tačiau jei jis nepraeina kelias savaites, verta kreiptis į gydytoją. Anksčiau tai padaryti reikėtų, jei kosulys stiprėja, nuolat kartojasi naktimis, trukdo miegui ar įprastai veiklai arba atsirado be aiškios priežasties.
Ypač nedelsti svarbu tuomet, kai kartu pasireiškia dusulys, krūtinės skausmas, atsikosėjimas krauju, užsitęsusi ar smarkiai pakilusi temperatūra, nepaaiškinamas svorio kritimas arba ryškus bendras silpnumas. Esant stipriam dusuliui, pamėlus lūpoms, gausiam kraujavimui ar kitai ūmiai grėsmingai būklei, reikėtų kreiptis skubios medicinos pagalbos.