Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Kraujas tualete – ne visada hemorojus: gydytojas įspėja, ką galima pražiūrėti

Storosios žarnos vėžys ilgą laiką gali vystytis be aiškių požymių, todėl dalis žmonių į medikus kreipiasi per vėlai. Specialistai taip pat pastebi, kad ši liga vis dažniau nustatoma jaunesniems pacientams. Gastroenterologas ir proktologas Skander Bouassida pabrėžia, kad kraujavimas iš tiesiosios žarnos ne visuomet susijęs su hemorojumi.

Gydytojas ragina atkreipti dėmesį į simptomus, neatidėlioti būtinų tyrimų ir imtis priemonių, galinčių sumažinti storosios žarnos vėžio riziką, rašo fakt.pl.

Šios ligos kai kuriais atvejais galima išvengti

Kaip skelbia Vokietijos leidinys WELT, Berlyno ligoninės Koloproktologijos skyriaus vadovas S. Bouassida storosios žarnos vėžį išskiria iš kitų onkologinių ligų tuo, kad jo išsivystymo kai kuriais atvejais galima išvengti.

Viena pagrindinių prevencijos priemonių yra kolonoskopija. Jos metu apžiūrima storosios žarnos gleivinė, o aptikus ikivėžinių darinių, pavyzdžiui, polipų, juos prireikus galima pašalinti.

Gydytojo teigimu, storosios žarnos vėžį galima ne tik nustatyti ankstyvoje stadijoje, bet ir užkirsti kelią jo vystymuisi. Polipams vėžiniais dariniais tapti gali prireikti kelerių metų, todėl profilaktinis ištyrimas leidžia pavojingus pokyčius pastebėti dar prieš jiems tampant piktybiniais.

Žmones nuo kolonoskopijos neretai sulaiko gėda ir nemalonus pasiruošimas. Prieš tyrimą būtina išvalyti žarnyną specialiais preparatais, tačiau pati procedūra paprastai atliekama taikant sedaciją arba anesteziją, todėl diskomfortas gali būti sumažintas.

Kada ir kaip dažnai reikėtų atlikti kolonoskopiją, priklauso nuo amžiaus, ankstesnių tyrimų rezultatų ir individualios rizikos. Dėl tinkamiausio laiko pasitikrinti rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Diagnozė vis dažniau nustatoma ir 20–30 metų žmonėms

S. Bouassida nurodo, kad storosios žarnos vėžio atvejų daugėja tarp jaunesnių žmonių, nors tikslios šio reiškinio priežastys dar nėra visiškai aiškios.

Galimi rizikos veiksniai yra genetinis polinkis, perdirbtas maistas, nepakankamas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas ir alkoholio vartojimas. Tačiau vieno atsakymo, kodėl liga vis dažniau diagnozuojama jaunesniame amžiuje, kol kas nėra.

Specialistas pažymi, kad susirgti gali net 20–30 metų žmonės. Jų simptomai kartais ilgai priskiriami dirgliosios žarnos sindromui ar hemorojui, todėl tikroji problema lieka neatpažinta.

Dėl to užsitęsusių arba pasikartojančių negalavimų nereikėtų ignoruoti – prireikus būtina atlikti išsamesnius tyrimus.

Kraujas išmatose nėra automatiškai hemorojaus požymis

Vienas svarbiausių simptomų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra kraujas išmatose. Vis dėlto dalis žmonių nusprendžia, kad kraujavimą sukėlė hemorojus, ir į gydytoją nesikreipia.

S. Bouassida perspėja, kad hemorojus gali pasireikšti kartu su kitomis žarnyno ligomis. Todėl hemorojaus diagnozė savaime neįrodo, jog būtent jis yra kraujavimo priežastis.

Jeigu dėmesys sutelkiamas vien į hemorojų, galima nepastebėti rimtesnės problemos, pabrėžia gydytojas.

Pradinėse stadijose storosios žarnos vėžys gali nesukelti jokių juntamų simptomų. Ligai progresuojant gali atsirasti nuovargis, nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas ar mažakraujystė.

Tokie požymiai nebūtinai reiškia onkologinę ligą, tačiau jų nereikėtų vertinti pro pirštus, jei jie tęsiasi ar kartojasi. Atsiradus kraujo išmatose, svarbu pasitarti su gydytoju ir savarankiškai nenuspręsti, kad priežastis yra hemorojus.

Gėda gali atitolinti reikalingą pagalbą

Pasak gydytojo, viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių žmonės laiku neišsitiria, yra nenoras kalbėti apie žarnyno bei virškinimo sistemos problemas.

Nors tuštinimasis yra natūrali organizmo funkcija, su ja susiję negalavimai daugeliui vis dar kelia gėdą. Todėl vizitai pas specialistus atidedami, o pagalbos kreipiamasi tik simptomams užsitęsus.

S. Bouassida pabrėžia, kad sergant storosios žarnos vėžiu ankstyvas ištyrimas turi ypatingą reikšmę: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių laiku pradėti gydymą.

Pastebėjus nerimą keliančius požymius, nereikėtų leisti gėdai sutrukdyti pasirūpinti sveikata. Dėl profilaktinių tyrimų verta konsultuotis ir tada, kai jokių simptomų nėra.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *