Pereiti prie turinio
Naujienos aiškiai ir suprantamai
Meniu

Mažametį pražudė užspringimas: gydytojas paaiškino, kokia klaida gali kainuoti gyvybę

Praėjusią savaitę Lietuvą pasiekė skaudi žinia – Kauno ligoninėje po užspringimo mirė mažametis. Policijos departamento pateiktais duomenimis, spalio 8-osios vidurnaktį iš Šiaulių ligoninės į Kauno ligoninę buvo atvežtas 2019 metais gimęs vaikas. Jis buvo komos būklės ir dėl užspringimo paguldytas gydyti. Spalio 9-ąją, apie 11 valandą, vaikas mirė. Mirties priežasčiai nustatyti pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Šis atvejis dar kartą priminė, kad būtina mokėti atpažinti pavojingą springimą, tinkamai suteikti pirmąją pagalbą ir žinoti, kokie veiksmai gali padėtį tik pabloginti.

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška portalui tv3.lt paaiškino, kokiais atvejais reikia nedelsiant skambinti greitajai medicinos pagalbai, kaip elgtis vaikui užspringus ir kurie daiktai mažiesiems pavojingiausi.

Didžiausią pavojų kelia apvalūs ir kieti daiktai

Pasak B. Jonuškos, užspringti gali bet kokio amžiaus žmogus, tačiau mažiems vaikams rizika yra ypač didelė. Jų kvėpavimo takai siauresni, be to, pasaulį jie dažnai tyrinėja į burną dėdami įvairius daiktus.

Gydytojas teigia, kad apie 80 proc. visų vaikų springimo atvejų tenka jaunesniems nei trejų metų vaikams, ypač vienerių–dvejų metų mažyliams. Šiame amžiuje vaikai jau vaikšto, gali pasiimti įvairius daiktus, tačiau aplinką vis dar dažnai pažįsta per burną. Dėl mažesnio kvėpavimo takų spindžio jiems užspringti lengviau. Naujausioje literatūroje taip pat nurodoma, kad berniukai springsta beveik du kartus dažniau.

Dažniausiai į kvėpavimo takus patenka žemės riešutai, kiti kieti riešutai, sėklos, tarp jų arbūzų, spraginti kukurūzai, metaliniai daiktai ir žaislų dalys.

Naujagimiai ir kūdikiai dažniau užspringsta maistu, o vyresni vaikai – nevalgomais daiktais, pavyzdžiui, monetomis, sąvaržėlėmis, smeigtukais ar tušinukų kamšteliais. Balionai, pirštinės ir kiti guminiai daiktai, gydytojo teigimu, dažnai sukelia mirtinas užspringimo pasekmes.

Pavojingiausi yra apvalūs, kieti, nesuspaudžiami ir lygų paviršių turintys daiktai. Jie lengvai įstringa kvėpavimo takuose ir sunkiai pašalinami.

Springimą gali išduoti ne tik kosulys

Jeigu kvėpavimo takai užsikemša iš dalies, vaikas dažniausiai pradeda kosėti, dažniau kvėpuoja, gali būti girdimas stridoras – triukšmingas kvėpavimas. Klasikiniai požymiai yra švokštimas, kosulys ir susilpnėję kvėpavimo garsai, tačiau simptomai priklauso nuo vietos, kurioje svetimkūnis įstrigo.

Svetimkūniui patekus į apatinius kvėpavimo takus, iš pradžių požymių gali nebūti. Vėliau gali prasidėti užsitęsęs kosulys, švokštimas, pasunkėti kvėpavimas ar kartotis plaučių uždegimai.

Visiškai užsikimšus kvėpavimo takams, vaikas nebegali kalbėti ir kosėti. Dėl deguonies trūkumo jis gali pamėlynuoti ir prarasti sąmonę.

Kaip elgtis vaikui užspringus?

Pirmiausia reikėtų įvertinti, ar vaikas gali efektyviai kosėti. Jei kosulys stiprus ir veiksmingas, nereikėtų iš karto imtis kitų veiksmų – būtina leisti vaikui kosėti ir stebėti jo būklę.

Taip pat galima apžiūrėti gerklę. Jei svetimkūnis matomas, jį galima atsargiai pašalinti. Tačiau jei jo nematyti, pirštu aklai ieškoti negalima, nes svetimkūnis gali būti nustumtas dar giliau.

Kosėjančio ar garsiai verkiančio vaiko nereikėtų trankyti per nugarą. Spontaniškas kosulys yra saugiausias ir veiksmingiausias būdas pašalinti svetimkūnį, o smūgiai gali lemti, kad jis nusileis giliau ir visiškai užkimš kvėpavimo takus.

Jei kosulys neefektyvus, būtina skambinti greitajai medicinos pagalbai numeriu 112. Sąmoningam vaikui galima suteikti pirmąją pagalbą: paimti jį ant dilbio arba palenkti į priekį taip, kad galva būtų žemiau, ir penkis kartus delnu suduoti per viršutinę nugaros dalį tarp menčių.

Jeigu šie smūgiai nepadėjo, vaiką reikia apversti ir penkis kartus pirštais spustelėti krūtinę ties krūtinkaulio centru. Vyresniam nei vienerių metų vaikui atliekami penki pilvo paspaudimai šiek tiek žemiau krūtinkaulio – tai vadinama Heimlicho manevru.

Jei vaikas praranda sąmonę, jį reikia paguldyti, atlošti galvą pakeliant smakrą ir pradėti gaivinimą: atlikti įpūtimus bei krūtinės paspaudimus. Kilus abejonių dėl vaiko būklės, greitąją medicinos pagalbą, pasak gydytojo, geriausia kviesti visada.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *