Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui keisti stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Siūloma taikyti mišrų modelį: dalis lėšų būtų mokama už faktiškai suteiktas paslaugas, o papildomai būtų skiriamas fiksuotas metinis mokėjimas tam tikrų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.
Už įstatymo pataisas balsavo 49 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o 13 parlamentarų susilaikė.
Projektą toliau nagrinės Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Jo svarstymas Seime numatytas gruodžio 15 dieną.
Finansavimas būtų sudarytas iš dviejų dalių
Pagal prezidento siūlymą, papildomo fiksuoto mokėjimo apskaičiavimo metodika ir konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, priskiriamų susijusiems profiliams, sąrašas būtų nustatomi Vyriausybės patvirtinta tvarka.
Prezidento teigimu, toks modelis sukurtų teisines sąlygas užtikrinti PSDF lėšomis apmokamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą net ir mažėjant pacientų skaičiui bei bendram suteikiamų sveikatos paslaugų mastui. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima, kad pakeitimai ypač svarbūs siekiant išsaugoti paslaugų prieinamumą ir kokybę regiono bei rajono viešojo sektoriaus gydymo įstaigose.
Aiškinamajame rašte nurodoma, kad mišrus finansavimo modelis jau taikomas atsiskaitant už skubiosios medicinos pagalbos ir šeimos gydytojo paslaugas, tačiau Sveikatos draudimo įstatyme jis nėra aiškiai reglamentuotas. Šiuo metu įstatymas numato mokėjimą už suteiktas sveikatos paslaugas pagal konkretaus draudžiamojo įvykio faktą.
Siūloma pataisa ir vėliau priimti poįstatyminiai teisės aktai, dokumento rengėjų vertinimu, suteiktų procesui daugiau aiškumo bei skaidrumo. Gydymo įstaigos taip pat galėtų stabiliau planuoti savo veiklą, investicijas į infrastruktūrą ir darbuotojų kompetencijų stiprinimą ilgesniam laikotarpiui.
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad pakeitimas turėtų padėti įgyvendinti privalomojo sveikatos draudimo teisumo principą: kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos būtų tolygiau prieinamos visoje valstybėje, o gyventojai nebūtų diskriminuojami dėl gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad tai prisidėtų ir prie tvarios regionų raidos.
Pasak projekto rengėjų, rajonų savivaldybių gyventojams paslaugos taptų lengviau pasiekiamos, mažėtų skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojų galimybių gauti viešąsias paslaugas. Taip pat galėtų gerėti bendri Lietuvos sveikatos rodikliai, įskaitant vidutinę bei sveiko gyvenimo trukmę ir išvengiamo mirtingumo mastą.
Kaip ligoninės finansuojamos dabar?
Šiuo metu PSDF biudžeto lėšų skyrimas grindžiamas fiksuotu įkainiu už konkretų draudžiamąjį įvykį. Jeigu paslaugų teikiama daugiau, nei numatyta gydymo įstaigos sutartyje su Valstybine ligonių kasa (VLK), už viršytą skaičių gali būti mokama tik iš dalies arba paslaugos gali būti visai neapmokamos.
Mišrus apmokėjimas jau taikomas prioritetinėms paslaugoms, tarp jų skubiajai medicinos pagalbai ir šeimos gydytojo konsultacijoms. Be to, svarbūs gydymo įstaigų padaliniai bei paslaugų grupės papildomai finansuojami atsižvelgiant į poreikį ir turimas galimybes.