Ilgai lauktos planinės operacijos dieną pacientui gali tekti išgirsti, kad procedūra nukeliama. Nors toks sprendimas nemalonus, kartais jis būtinas siekiant išvengti rimtų komplikacijų. Operacijos data gali keistis dėl pablogėjusios sveikatos, infekcijos, vartojamų vaistų ar nesilaikytų pasiruošimo nurodymų. Įtakos gali turėti net nagų lakas, priauginti nagai ar makiažas.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė Gabrielė Ledinauskienė portalui tv3.lt sakė, kad tokiais atvejais nusivylimą patiria ne tik pacientas, bet ir gydytojai. Atidėjus operaciją sutrinka operacinės darbas, nes būna suplanuoti personalo grafikai, paruošti instrumentai ir skirtas laikas pacientui.
Sprendžiant, ar operuoti, vertinama ne tik esama rizika, bet ir tai, ar atidėjimas nepakenks pacientui. Netinkamas pasiruošimas operacijai ir anestezijai gali sukelti sunkias, invalidizuojančias komplikacijas ar net mirtį. Gydytojos teigimu, beveik kas savaitę pasitaiko atvejų, kai planinę operaciją tenka nukelti. Lietuvoje, jos manymu, vis dar per mažai dėmesio skiriama visam paciento keliui – nuo pasiruošimo iki atsistatymo.
Sveikatos pokyčių nereikėtų nutylėti
Planinė operacija gali būti atidedama, jei laukimo metu pasikeitė paciento sveikatos būklė. Atsiradus naujoms arba paūmėjus esamoms ligoms, gali prireikti papildomų tyrimų, kitokio pasiruošimo, naujos datos ar net kitos ligoninės, kurioje būtų galima suteikti, pavyzdžiui, intensyviąją terapiją.
Vienas svarbiausių anesteziologo vertinamų dalykų – širdies ir kraujagyslių būklė bei fizinio krūvio tolerancija. Anestezijos ir operacijos metu gali keistis kraujospūdis bei širdies susitraukimų dažnis, todėl būtina įsitikinti, kad širdis tokius pokyčius atlaikys.
Ypatingo dėmesio reikia pacientams, kuriems laukiant operacijos buvo įdėtas stentas – mažas vamzdelis, padedantis išlaikyti susiaurėjusią širdies kraujagyslę atvirą. Po šios procedūros skiriami vaistai, mažinantys krešulių susidarymo riziką. Jų negalima nutraukti savarankiškai, nes per anksti nutraukus gydymą stente gali susidaryti krešulys ir įvykti infarktas. Kita vertus, šie vaistai didina kraujavimo riziką, todėl prieš kai kurias operacijas juos gali tekti laikinai sustabdyti.
Po neseniai atlikto stentavimo operacija kartais nukeliama. Tokiu atveju būtina kardiologo konsultacija, kad būtų įvertintas laikas nuo stentavimo, jo priežastis ir galimybė saugiai laikinai nutraukti vaistus. Sprendimas priimamas individualiai, palyginus kraujavimo ir stento užsikimšimo riziką.
Operacijos atidėjimą ar papildomą pasiruošimą taip pat gali lemti naujai atsiradę ritmo sutrikimai, paūmėjęs širdies nepakankamumas, reikšminga vožtuvų liga ar širdies stimuliatorius. Turint stimuliatorių svarbu atsinešti jo pasą ir būti neseniai atlikus prietaiso patikrą.
Aktyvi infekcija gali užkirsti kelią operacijai
Peršalimas, šlapimo takų infekcija, pūslelinė ar kita aktyvi infekcija taip pat gali tapti priežastimi nukelti planinę procedūrą. Operacijos metu imuninei sistemai tenka papildomas krūvis, todėl jau kovojant su infekcija didėja kvėpavimo takų komplikacijų, plaučių uždegimo ir chirurginės žaizdos infekcijos rizika. Be to, sergantis pacientas gali užkrėsti personalą ir kitus pacientus.
Kada operuoti saugu, priklauso nuo infekcijos pobūdžio ir sunkumo, paciento būklės bei planuojamos procedūros. Dažnai siekiama, kad žmogus būtų visiškai pasveikęs ir bent 1–2 savaites nejaustų infekcijos simptomų. Po sunkesnės infekcijos šis laikotarpis gali būti ilgesnis.
Gydytoja išskyrė pūslelinę, kurią pacientai neretai laiko nereikšminga lūpos pūslele. Jei aktyvi pūslelinė yra ant veido, o planuojama operuoti veidą ar galvą, procedūrą tenka atidėti. Chirurginė trauma ir organizmo stresas gali suaktyvinti herpes simplex virusą, o retais atvejais infekcija gali išplisti ir sukelti sunkių komplikacijų.
Nagai operacijos neatšauks, tačiau gali apsunkinti stebėjimą
Netinkamai atrodantys nagai savaime nėra priežastis atidėti operaciją, tačiau nagų lakas ir jų ilgis gali apsunkinti anestezijos metu gaunamų rodmenų vertinimą.
Anesteziologas paciento būklę nuolat stebi monitoriais ir jutikliais. Vienas jų – pulsoksimetras, matuojantis deguonies įsotinimą bei pulsą. Dažniausiai ligoninėse naudojamas pirštui pritaikytas daviklis.
Tamsus, ypač juodas ar mėlynas, lakas gali šiek tiek iškreipti rodmenis ir parodyti keliais procentais mažesnę saturaciją. Sveikam žmogui tai dažniausiai nėra reikšminga, tačiau sergant plaučių liga toks skirtumas gali būti svarbus. Dar didesnė problema – labai ilgi, priauginti ar priklijuoti nagai, dėl kurių pulsoksimetro daviklio gali nepavykti uždėti ant piršto. Todėl prieš operaciją bent vieną pirštą rekomenduojama palikti be lako ir be ilgo ar priauginto nago.
Į ligoninę reikėtų atvykti be makiažo ir kontaktinių lęšių
Prieš anesteziją pacientų prašoma visiškai nusivalyti makiažą, nenaudoti priklijuojamų ar priaugintų blakstienų ir išsiimti kontaktinius lęšius.
Bendrosios nejautros metu laikinai slopinami apsauginiai refleksai: pacientas nemirksi ir negali tinkamai apsaugoti akių. Dėl to vokai užklijuojami, o kvėpavimui palaikyti gali būti įvedamas vamzdelis, tvirtinamas prie veido. Makiažas ir dirbtinės blakstienos gali trukdyti saugiai atlikti anesteziją ir didinti akių pažeidimo riziką.
Badavimo taisyklės nėra formalumas
Prieš operaciją būtina laikytis nurodymų dėl maisto ir skysčių. Bendrosios nejautros metu išnyksta natūralūs kvėpavimo takų apsauginiai refleksai – rijimas, kosėjimas ir gerklų užsidarymas. Jei skrandyje lieka maisto ar skysčių, jie gali patekti į kvėpavimo takus ir plaučius. Aspiracija gali sukelti sunkų plaučių pažeidimą, kvėpavimo nepakankamumą ar net mirtį.
Jei nėra aplinkybių, lėtinančių skrandžio išsituštinimą, lengvo maisto negalima valgyti 6 valandas, o riebaus ar kepto maisto – 8 valandas iki operacijos. Skaidrius skysčius, tokius kaip vanduo, skaidrios sultys be minkštimo, arbata ar kava be pieno, galima vartoti iki 2 valandų prieš procedūrą. Pienas, jo produktai ir kiti tiršti skysčiai laikomi maistu, todėl jų reikia atsisakyti likus 6 valandoms.
Šios taisyklės netinka visiems. Atskirai vertinami pacientai, kurių skrandis išsituština lėčiau, pavyzdžiui, sergant tam tikromis virškinimo trakto ligomis, po kai kurių skrandžio operacijų ar vartojant GLP-1 receptorių agonistus.
Vartojantiems „Ozempic“ gali būti taikomas griežtesnis režimas
GLP-1 receptorių agonistai, tarp jų „Wegovy“ ir „Ozempic“, vartojami cukriniam diabetui ir nutukimui gydyti. Šie vaistai lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl maistas jame gali išlikti ilgiau nei įprastai. Dėl to prieš anesteziją gali būti taikomos kitokios taisyklės.
2024 m. Europos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos draugijos (ESAIC) rekomendacijose nurodoma:
- kasdien vartojamus GLP-1 vaistus nutraukti procedūros dieną;
- kartą per savaitę vartojamus vaistus nutraukti bent 1 savaitę prieš operaciją, jei jie skiriami cukriniam diabetui gydyti, arba bent 2 savaites prieš operaciją, jei vartojami nutukimui gydyti;
- 24 valandas iki operacijos vartoti tik skaidrius skysčius – vandenį, elektrolitinius gėrimus, skaidrias sultis be minkštimo, arbatą ar kavą be pieno;
- likus 2 valandoms iki operacijos nebegerti ir skaidrių skysčių.
Vaistų negalima nutraukti savarankiškai. Ypač svarbu tai pacientams, vartojantiems GLP-1 agonistus nuo cukrinio diabeto, nes nutraukus gydymą gali pablogėti ligos kontrolė. Dėl vaisto vartojimo ar nutraukimo būtina iš anksto tartis su gydytoju. Net nutraukus vaistą 24 valandų skaidrių skysčių režimo reikia laikytis, nes poveikis skrandžio išsituštinimui gali išlikti. Anesteziologą būtina informuoti apie šių vaistų vartojimą.
Rūkyti verta mesti kuo anksčiau
Cigaretės, elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas turi įtakos tiek anestezijai, tiek gijimui. Nikotinas sutraukia kraujagysles, todėl audiniai gauna mažiau kraujo ir deguonies. Dėl to lėtėja žaizdų gijimas ir didėja infekcijų bei kitų komplikacijų rizika. Anglies monoksidas mažina deguonies pernešimą kraujyje, o rūkymas dirgina kvėpavimo takus, skatina gleivių gamybą ir bronchų reaktyvumą.
Dėl šių priežasčių anestezijos metu dažniau gali pasireikšti kosulys, bronchų spazmas, deguonies trūkumas ir kitos kvėpavimo komplikacijos. Nustoti rūkyti naudinga bet kuriuo metu: organizmas nikotiną ir anglies monoksidą pradeda šalinti jau pirmosiomis valandomis, o nerūkant bent kelias savaites mažėja plaučių ir žaizdų komplikacijų rizika. Anesteziologui būtina pasakyti apie rūkymą, veipinimą ar kaitinamojo tabako vartojimą.
Po sedacijos 24 valandas negalima vairuoti
Kai kurios trumpos procedūros atliekamos taikant sedaciją – lengvesnę nejautrą, kurios metu pacientas dažniausiai kvėpuoja pats. Vis dėlto po sedacijos ar anestezijos kurį laiką gali būti sutrikęs budrumas ir reakcija.
Kai kuriose ligoninėse pacientas neišleidžiamas vienas – jį turi lydėti kitas žmogus. Po anestezijos ar sedacijos 24 valandas negalima vairuoti. Dienos chirurgijai taip pat reikėtų iš anksto pasirūpinti žmogumi, kuris padėtų grįžus namo, ir pateikti jo kontaktus. Dieną verta suplanuoti taip, kad prireikus būtų galima likti ligoninėje per naktį, nes dėl užsitęsusios operacijos ar paciento būklės išvykimas tą pačią dieną ne visada saugus.
Anesteziologo konsultacija prieš operaciją galėtų padėti išvengti atidėjimo
Gydytoja pabrėžė, kad pasiruošimas operacijai yra bendra paciento ir medikų atsakomybė. Išsamus paruošimas padeda mažinti eiles ir efektyviau naudoti operacinės išteklius, nes kiekviena neįvykusi ar atidėta operacija reiškia neefektyviai panaudotus išteklius.
Pažangesnėse sveikatos sistemose pacientams dalijamos atmintinės, siunčiami priminimai, o kai kur veikia ambulatorinės anesteziologo konsultacijos. Lietuvoje anesteziologas pacientą neretai pamato tik operacijos dienos rytą. Turint gretutinių ar retų ligų, pasiruošimas gali užtrukti savaites ar net mėnesius, tačiau ambulatorinė anesteziologo konsultacija Lietuvoje nėra įprasta, todėl nemaža šio darbo dalis tenka šeimos gydytojui.
Pasitaiko, kad pacientai neįvykdo net aiškiai pateiktų nurodymų dėl badavimo, tyrimų ar vaistų. Gydytojai gali paaiškinti ir priminti, tačiau už pacientą šių veiksmų atlikti negali. Todėl saugus pasiruošimas operacijai priklauso nuo abiejų pusių, o anesteziologų įsitraukimas ankstesniame etape ir aiškesnė informacija galėtų padėti išvengti dalies atidėjimų.