Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja platus sveikatos priežiūros pakeitimų paketas. Jis apima nuotolines oftalmologijos paslaugas, skubiosios pagalbos skyrių darbo organizavimą, Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimą, vaikų ortodontinę priežiūrą, dantų protezavimo kompensavimą, lėtinėmis ligomis sergančių vaikų stebėseną ir pažangiosios terapijos vaistus.
Apžvelgiame svarbiausius pasikeitimus, kurie gali būti aktualūs pacientams ir jų artimiesiems.
Skubos tvarka pas akių gydytoją – per 14 dienų
Pacientai, gavę siuntimą, skubos tvarka pas akių ligų gydytoją turės būti registruojami, kai pakartotinai to paties vizito metu nustatomas ženkliai padidėjęs akispūdis – 30–39 mmHg.
Tokia pati tvarka bus taikoma staiga atsiradus regos iškraipymui, pablogėjus regėjimui, atsiradus dvejinimuisi ar žvairumui, taip pat ūmiam infekciniam akių vokų ar junginės uždegimui, kai optimalus gydymas neduoda rezultato.
Vaikams skubi konsultacija bus reikalinga nustačius naujai atsiradusį baltą akies dugno refleksą, nistagmą ar plaukiojančius akių judesius.
Per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo turės būti atlikta ir pirminė neišnešiotų naujagimių retinopatijos patikra. Ji taikoma naujagimiams, kurių gestacinis amžius yra 32 savaitės ar mažiau ir (arba) svoris gimstant nesiekė 1500 g, o koreguotas amžius – iki 44 savaičių.
Tokio pat termino reikės laikytis ir įtariant pooperacines akių komplikacijas.
Mokinio sveikatos pažymėjimas kai kuriems vaikams galios trumpiau
Nuo lapkričio 1 d. išduodamo Mokinio sveikatos pažymėjimo galiojimas kai kuriais atvejais gali trukti trumpiau nei vienerius metus.
Atliekant profilaktinį vaiko sveikatos patikrinimą privalės būti įvertinta ir burnos būklė. Jei dantys bus sveiki, pažymėjimas, kaip ir anksčiau, galios vienerius metus.
Jeigu bus nustatyta ėduonies pažeistų dantų, kuriuos reikia gydyti, dokumentas galios šešis mėnesius nuo jo užpildymo dienos.
Iki lapkričio 1 d. išduoti pažymėjimai galios pagal ankstesnę tvarką – vienerius metus nuo išdavimo.
Pernai gydymo įstaigose vaikams suteikta daugiau nei 400 tūkst. burnos sveikatos profilaktikos paslaugų. Joms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skirta 2,6 mln. eurų.
Skubiosios pagalbos skyriuose dalį pacientų apžiūrės slaugytojai
Išplėstinės praktikos slaugytojams, dirbantiems skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose, suteikiama daugiau savarankiškumo. Neviršydami profesinės kompetencijos, jie galės patys įvertinti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti reikalingą pagalbą.
Taip siekiama, kad pacientai atsakymus ir pagalbą gautų greičiau, o gydytojai galėtų daugiau dėmesio skirti sudėtingiems bei gyvybei pavojingiems atvejams. Už slaugytojų suteiktas SMP paslaugas bus mokama iš PSDF biudžeto.
Taip pat patikslinta paslaugų apmokėjimo tvarka, kai neatliekami laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai, pakoreguota SMP kabineto sąvoka. Jame paslaugas bus galima teikti pagal medicinos gydytojo arba išplėstinės praktikos slaugytojo kompetenciją.
Stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje teikia 99 gydymo įstaigos, iš jų 54 turi SMP skyrius. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2025 m. skubiosios medicinos pagalbos skyriuose užfiksuota 624 905 pacientų apsilankymai ir suteikta 1 420 565 paslaugų. Beveik penktadalis pacientų buvo hospitalizuoti, kiti išleisti gydytis ambulatoriškai arba pervežti į kitas įstaigas.
Vaikų ortodontinėms paslaugoms – aiškesnė tvarka ir papildomas finansavimas
Sveikatos apsaugos ministerija patikslino vaikams teikiamų ortodontinių paslaugų organizavimo ir apmokėjimo iš PSDF tvarką. Joje aiškiau nurodyta, kokias paslaugas gali teikti gydytojai odontologai ir gydytojai ortodontai, taip pat numatytas papildomas finansavimas.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigė, kad pakeitimais nustatyta aiški paslaugų teikimo tvarka, numatytos papildomos lėšos ir sudaryta galimybė pirminės grandies specialistams prisiimti dalį darbo krūvio. Tikimasi, kad tai leis gydymo įstaigoms geriau planuoti veiklą, o šeimoms – greičiau gauti paslaugas.
Anksčiau reikiamą kvalifikaciją turintys odontologai galėjo diagnozuoti ir gydyti dalį vaikų sąkandžio anomalijų išimamais ortodontiniais aparatais bei naudoti profilaktinius aparatus. Tačiau paslaugų finansavimas ir jų teikimo reikalavimai nebuvo pakankamai aiškiai reglamentuoti.
Nauja tvarka bus diegiama etapais. Pirminio lygio įstaigoms, turinčioms sutartį su Valstybine ligonių kasa, ji taikoma nuo lapkričio 1 dienos, o antrinio lygio paslaugas teikiančioms įstaigoms bus taikoma nuo 2027 m. balandžio 1 dienos.
Iki 2030 m. sausio 1 d. sąkandžio anomalijų gydymą išimamais aparatais privalės teikti tik tos pirminės odontologinės priežiūros įstaigos, kuriose dirba reikiamą pasirengimą turintys odontologai. Jie turi būti baigę atitinkamas studijas arba specialius universitetinius mokymus.
Kitos įstaigos pereinamuoju laikotarpiu galės įvertinti specialistų poreikį ir pasirengti. Nuo 2030 m. sausio 1 d. šias paslaugas turės užtikrinti visos pirminės odontologinės priežiūros įstaigos.
Diabetu sergančių pacientų akių tyrimai galės vykti nuotoliniu būdu
Nuo lapkričio 1 d. dalį oftalmologijos paslaugų bus galima suteikti nuotoliniu būdu, vertinant akių dugno vaizdus ir organizuojant oftalmologo konsultaciją nuotoliu.
Pirmiausia teleoftalmologija bus skirta suaugusiesiems, sergantiems cukriniu diabetu ir turintiems diabetinės retinopatijos riziką. Pacientas tyrimą galės atlikti arčiau namų – šeimos gydytojo kabinete. Gydytojas nufotografuos akies dugną ir vaizdą perduos oftalmologui įvertinti.
Pirminė teleoftalmologijos paslauga bus teikiama suaugusiesiems, sergantiems cukriniu diabetu, kurie per pastaruosius metus nebuvo konsultuoti oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos.
Anksti nustačius ligą ir paskyrus gydymą, galima sumažinti komplikacijų, įskaitant regėjimo netekimą, riziką.
SAM duomenimis, 2024 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo beveik 168 tūkst. žmonių, tačiau oftalmologas konsultavo tik trečdalį jų. Nors akių patikra diabetu sergantiems pacientams rekomenduojama bent kartą per metus, dalis jų nesikreipia, nes komplikacijos ilgą laiką gali nesukelti jokių simptomų.
Tyrimai rodo, kad diabetinės retinopatijos rizikos vertinimas teleoftalmologijos būdu yra toks pat veiksmingas kaip tiesioginė oftalmologo konsultacija. Tikimasi, kad paslauga bus ypač naudinga regionų gyventojams, nes sumažins kelionių poreikį ir padės greičiau gauti įvertinimą.
Paslaugos bus teikiamos centralizuotai per E. sveikatos sistemą. Prie elektroninio siuntimo bus pridedami specialiai sukurti standartizuoti skaitmeniniai klausimynai.
Reglamentuota vaikų, sergančių artritu ir jungiamojo audinio ligomis, stebėsena
Iki šiol šių pacientų stebėjimas nebuvo reglamentuotas atskirai, todėl gydytojai vaikų būklę vertindavo individualiai. Naujos taisyklės pirmą kartą nustato bendras stebėjimo sąlygas, ligų sąrašą ir patikrų dažnumą.
Vaikų reumatologas jaunatviniu artritu arba sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis sergančius vaikus turės apžiūrėti kas 3–6 mėnesius, kai liga yra vidutinio ar didelio aktyvumo arba taikomas gydymas ligą modifikuojančiais vaistais. Esant mažam ligos aktyvumui ir netaikant tokio gydymo, patikros bus atliekamos kas 6–12 mėnesių.
Vaikų, sergančių jaunatviniu artritu, būklę tais pačiais intervalais stebės ir oftalmologas. Vaikams, sergantiems iridociklitu – akies rainelės ir krumplyno uždegimu – akių gydytojo patikros turės vykti kas 3–6 mėnesius.
Keičiasi dantų protezavimo išlaidų kompensavimo taisyklės
Nuo lapkričio 1 d. įsigalioja patikslinta dantų protezavimo paslaugų kompensavimo tvarka. Ja siekiama aiškiau apibrėžti sąlygas ir sąvokas, suvienodinti teisės akto taikymą bei palengvinti paslaugų teikimą įstaigoms.
Patikslinti reikalavimai, kada dantų protezavimo procedūrų išlaidos gali būti kompensuojamos PSDF lėšomis. Taip pat išsamiau aprašyti vaikams taikomi kriterijai ir išimtys bei atvejai, kai reikalinga gydytojų konsiliumo išvada.
Aiškesnė tapo dantų protezavimo plano sudarymo, procedūrų apskaitos ir registravimo Eilių ir atsargų valdymo informacinės sistemos Dantų protezavimo posistemyje tvarka. Atsisakoma nebeaktualių pranešimų formų.
PSDF lėšomis apmokamomis dantų protezavimo paslaugomis gali pasinaudoti senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės, vaikai iki 18 metų, žmonės su negalia ir pacientai, gydyti dėl burnos, veido ar žandikaulių onkologinės ligos.
Inovatyvių vaistų gamybai – nauji reikalavimai
Nuo lapkričio 1 d. keičiami pažangiosios terapijos vaistų, gaminamų pagal ligoninės išimtį, reikalavimai ir leidimų juos gaminti išdavimo tvarka. Pakeitimais siekiama gerinti inovatyvių vaistų prieinamumą onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams.
Tokie pakeitimai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas gaminti konkrečiam pacientui pritaikytus vaistus ir gydytojui parinkti tinkamiausią gydymą.
Pagal ligoninės išimtį pažangiosios terapijos vaistai gaminami nestandartiniu būdu: taikomi modifikuoti gamybos metodai arba kitoks gamybos dažnumas nei pramoninėje gamyboje. Šie preparatai priskiriami personalizuotai medicinai, nes parenkami konkrečiam pacientui pagal jo individualias savybes ir klinikinę būklę, kai registruoti vaistai nėra veiksmingi arba nepasiekiami.
Nustatyti aiškesni, su Europos Sąjungos reikalavimais suderinti gamybos standartai. Preparatai turės būti gaminami laikantis ES specialiųjų geros gamybos praktikos reikalavimų, taikomų pažangiosios terapijos vaistams.
Sveikatos priežiūros įstaigų vadovai turės patvirtinti kiekvieno tokio vaisto kokybės dokumentų rinkinį, užtikrinti jo atsekamumą, farmakologinį budrumą ir veiksmingumo stebėseną.