Vilniaus rajone pareigūnai aptiko vieną didžiausių Baltijos šalyse sintetinių narkotikų laboratorijų. Joje rasti itin dideli narkotinių medžiagų kiekiai, o dėl veiklos sulaikyti keturi įtariamieji. Vis dėlto lieka neatsakytas klausimas, kiek panašių nelegalių gamybos vietų gali veikti Lietuvoje ir kuo mūsų šalis patraukli tarptautinėms nusikalstamoms grupuotėms.
„Žinių radijo“ laidoje šią situaciją aptarė Europos kibernetinių nusikaltimų centro vadovas Edvardas Šileris ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovas Arūnas Maskoliūnas.
Didžiausias pastarojo meto fabrikas
Vertindamas Vilniaus rajone rastą laboratoriją, A. Maskoliūnas teigė, kad pastaruoju metu tai yra didžiausias Lietuvoje aptiktas narkotikų fabrikas. Vis dėlto nuo ankstesnių panašių radinių jis skiriasi nedaug.
Anot jo, svarbiausia ne vien laboratorijos mastas, o tai, kad organizuotas nusikalstamumas tebėra aktyvus ir visoje Europoje ieško vietų, kur galėtų vykdyti veiklą bei užsidirbti.
Šis atvejis išsiskiria tuo, kad gamybos vietą Lietuvoje įkūrė ne Lietuvos piliečiai. Laboratorijos veiklą inicijavo Nyderlandų pilietis, todėl galima manyti, kad pagaminti narkotikai buvo skirti platinti kitose Europos valstybėse.
A. Maskoliūnas pabrėžė, kad tokie kiekiai negaminami be paklausos. Kadangi aptikimo metu produkcija dar nebuvo išplatinta, pareigūnai nesiima prognozuoti, kokia jos dalis būtų likusi Lietuvoje.
Lietuva tapo tarpine vieta Europos rinkai
Pasak A. Maskoliūno, užsienio organizatoriai galėjo tiesiog išbandyti galimybę veikti Lietuvoje ir vėliau įvertinti, kad ši vieta nėra tinkamiausia. Tokios veiklos sėkmė priklauso nuo teisėsaugos gebėjimo kontroliuoti kriminogeninę situaciją ir atpažinti į šalį atvykstančius įtartino profilio asmenis.
Keturi sulaikyti žmonės buvo susiję su laboratorijos organizavimu ir jos atidarymu. Kiek asmenų vėliau būtų įsitraukę į gamybą, organizavimą ar narkotikų platinimą, priklausytų nuo tolesnio veiklos etapo.
Šis atvejis, pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro vadovo, rodo dvi aplinkybes: nedidelė žmonių grupė gali pradėti tokio masto gamybą, tačiau policija geba nustatyti ir tokias Lietuvoje veikiančias grupeles.
E. Šileris priminė, kad narkotikai Europoje daugelį dešimtmečių buvo viena pelningiausių organizuoto nusikalstamumo sričių. Kitos svarbios kryptys yra tarptautinė migracija ir įvairūs sukčiavimai – internetiniai, elektroniniai, telefoniniai bei kitokie.
Jo teigimu, Lietuva nusikaltėliams gali būti patraukli dėl priklausymo Šengeno erdvei. Gamyba vienoje Europos valstybėje sudaro sąlygas produkciją gabenti ir parduoti kitose šalyse, nes vidaus sienų kontrolė čia iš esmės nevykdoma.
Tačiau tai, kad laboratorija buvo aptikta dar per pirmąjį gamybos etapą, E. Šilerio vertinimu, rodo gerus Lietuvos kriminalinės žvalgybos rezultatus. Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, turinčių tokį specifinį teisėsaugos įrankį, ir, pasak jo, geba juo pasinaudoti.
Internetiniai sukčiavimai visame pasaulyje tapo epidemija ir pagal pelningumą konkuruoja su narkotikų verslu, tačiau narkotikai savo reikšmės neužleido. Organizuotą nusikalstamumą, pasak E. Šilerio, pirmiausia vienija pelnas, pinigai ir rinkos, todėl kuriama pasiūla ten, kur įžvelgiama galimybė uždirbti.
Į tokias schemas paprastai įtraukiama tik tiek žmonių, kiek būtina pradėti gamybą. Didesnis dalyvių skaičius didintų riziką būti atskleistiems ir reikštų didesnį pelno dalijimąsi.
Tokiai veiklai reikalingas gebėjimas vienoje vietoje sujungti visus komponentus, cheminės žinios ir rinka, kurioje produkciją būtų galima parduoti didmeniniu būdu. Aptikti kiekiai, E. Šilerio teigimu, nebuvo skirti vien Lietuvos rinkai – jie orientuoti į Europą.
Olandija ir Belgija laikomos valstybėmis, kuriose Europos rinkai pagaminama daugiausia sintetinių narkotikų. Todėl tai, kad vienas laboratorijos organizatorių buvo iš vienos iš šių šalių, gali reikšti bandymą ieškoti naujų gamybos vietų arčiau konkrečių pardavimo regionų, pavyzdžiui, Čekijos ir kitų valstybių.
Šengeno erdvė nusikaltėlių gali būti vertinama kaip viena bendra teritorija. Panašiai išnaudojami ir jūrų uostai, per kuriuos į Europos Sąjungą galima bandyti įvežti nelegalius krovinius. E. Šileris teigė besitikintis, kad Vilniaus rajono laboratorija bus vienkartinis atvejis, o ne reiškinys, pasikartojantis kas savaitę ar kas mėnesį.
Kiek laboratorijų gali likti nepastebėta?
Tikslaus atsakymo, kiek panašių fabrikų gali veikti Lietuvoje ar Europoje, šiuo metu nėra. E. Šileris pabrėžė, kad būtina atskirti turimą informaciją nuo įrodymų.
Teisėsauga gali turėti pagrįstų įtarimų ir rinkti duomenis, tačiau vien žinojimo nepakanka. Reikia nustatyti konkrečią vietą, susieti asmenis su veikla ir surinkti įrodymus, tinkamus tyrimui.
Pasak jo, teisėsaugos darbas nėra masinis ar totalinis sekimas. Tyrimai pradedami gavus tam tikrų indikacijų, o jų vykdymas gali trukti ilgai.
Tai nėra situacija, kai pareigūnai pamato pažeidimą ir iškart sulaiko įtariamuosius. Tokiais atvejais tikslingai renkami bei fiksuojami įrodymai, todėl tyrimas dažniausiai užtrunka ilgiau nei vieną dieną ar savaitę.