Per pastaruosius dešimtmečius onkologinis gydymas gerokai pasikeitė: pacientams taikomi nauji metodai, gydymas vis dažniau pritaikomas individualiai, o šalutiniams poveikiams kontroliuoti skiriama daugiau dėmesio.
Vis dėlto pacientų įsitikinimuose tebėra nemažai senų nuostatų. Tarp jų – mintys, kad chemoterapija visada sukelia itin sunkią savijautą, gydantis būtina vengti fizinio aktyvumo, o imunoterapija nesukelia jokių nepageidaujamų reakcijų.
Gydytoja onkologė-chemoterapeutė Severija Pajėdienė, konsultuojanti pacientus inovatyvios onkologijos centre „Onco“, aptaria penkis dažnus mitus ir paaiškina, kaip juos vertina dabartinė medicinos praktika bei mokslas.
1. Chemoterapija visada būna labai sunki
Šiandien toks apibūdinimas ne visada atitinka tikrovę. Individualiai parinktos gydymo schemos ir šiuolaikiniai palaikomojo gydymo vaistai daugeliui pacientų leidžia chemoterapiją toleruoti lengviau nei prieš dešimtmetį.
Gydymo sunkumas priklauso nuo konkretaus vaisto, jo dozės ir individualios organizmo reakcijos, todėl vieno visiems tinkamo scenarijaus nėra.
2. Imunoterapija nesukelia šalutinių reiškinių
Tai – klaidingas įsitikinimas. Nors imunoterapija veikia kitaip nei klasikinė chemoterapija, ji taip pat gali sukelti nepageidaujamą poveikį. Jis dažniausiai susijęs su pernelyg suaktyvėjusia imunine sistema, galinčia sukelti odos, žarnyno, skydliaukės ar kitų organų uždegimą.
Tokios reakcijos gali atsirasti bet kuriuo gydymo laikotarpiu, todėl pacientų būklę būtina reguliariai stebėti.
3. Jei simptomų nėra, kraujo tyrimai nereikalingi
Šis mitas gali būti pavojingas. Pavyzdžiui, sumažėjęs baltųjų kraujo kūnelių, arba neutrofilų, kiekis dažnai iš pradžių nesukelia jokių juntamų požymių. Simptomai gali atsirasti tik prasidėjus infekcijai, o karščiavimas neretai tampa vieninteliu jos signalu.
Reguliariai atliekami kraujo tyrimai gydytojui padeda laiku koreguoti gydymą, dar prieš pasireiškiant ryškesniems sveikatos sutrikimams.
4. Gydymo metu sportuoti draudžiama
Priešingai, dabartinės Amerikos klinikinės onkologijos draugijos gairės aktyvaus gydymo laikotarpiu skatina reguliarius aerobinius ir jėgos pratimus. Fizinis aktyvumas gali sumažinti nuovargį, padėti išsaugoti ištvermę ir raumenų jėgą, pagerinti nuotaiką bei gyvenimo kokybę.
Vis dėlto tinkamą aktyvumo intensyvumą būtina aptarti su gydytoju ir pasirinkti pagal individualią sveikatos būklę.
5. Susirgus vėžiu reikia visiškai atsisakyti cukraus
Šis teiginys nėra visiškai tikslus. Vėžinės ląstelės iš tiesų sunaudoja daugiau gliukozės nei sveikos, o ilgą laiką organizme išliekantis aukštas cukraus ir insulino kiekis siejamas su didesne kai kurių vėžio rūšių rizika.
Tačiau organizmas gliukozės kiekį kraujyje palaiko gana pastovų nepriklausomai nuo konkretaus maisto. Todėl šiuo metu nepakanka mokslinių įrodymų teigti, kad trumpalaikis saldumynų vartojimas tiesiogiai paspartina konkretaus naviko augimą.
Specialistų požiūriai skiriasi: vieni, remdamiesi atsargumo principu, pataria cukraus vartojimą riboti, o kiti labiau pabrėžia visavertės ir subalansuotos mitybos reikšmę. Gydymo metu tinkamiausią mitybos strategiją geriausia aptarti su savo gydytoju.