Atvėsus orams ir dažniau lyjant, namų vaistinėlėse paprastai padaugėja vaistažolių arbatų, augalinių ekstraktų papildų bei tinktūrų. Vis dėlto vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad žmonės ne visuomet žino, kuo gali būti naudingos vaistažolės ir kaip jas tinkamai pasirinkti. Taip pat svarbu suprasti, kada augalinės priemonės gali palengvinti savijautą, o kada vien jų neužtenka.
Peršalus dažnas prisimena šeimoje naudotas priemones – čiobrelių ar liepžiedžių arbatą, pušų pumpurų sirupą, pipirmėčių garų voneles. Pasak vaistininkės, vaistiniai augalai namų vaistinėlėse vietą užima ne be priežasties: tinkamai pasirinkti preparatai gali padėti sumažinti įvairius peršalimo simptomus.
Tačiau reikšmę turi ne tik pats augalas. Svarbu, kokia jo dalis panaudota, kaip paruoštas ekstraktas, kokia jo koncentracija ir kam skirtas konkretus produktas. Todėl priemonę reikėtų rinktis pagal varginantį simptomą, o ne vien pagal gerai pažįstamą žolelės pavadinimą. Vieni augalai labiau tinka atsikosėjimui, kiti – sausai ir sudirgusiai gerklei ar užgultai nosiai.
Kosulio pobūdis lemia, kokio augalinio preparato ieškoti
Kvėpavimo takams skirtuose preparatuose naudojami augalų ekstraktai, kuriuose yra eterinių aliejų, saponinų, gleivingųjų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Renkantis tokią priemonę, vaistininkė pataria atidžiai perskaityti jos paskirtį ir vartojimo rekomendacijas.
Esant drėgnam kosuliui, kai susikaupia gleivių ir jas sunku pašalinti, gali būti pasirenkami atsikosėjimą lengvinantys preparatai su gebenių lapų ekstraktu, čiobreliais ar raktažolių šaknimis.
Sausam, kutenančiam kosuliui ir išsausėjusiai gerklei labiau tinka priemonės su vaistine svilarože, šalaviju ar islandine kerpena. Šiuose augaluose esančios gleivingosios medžiagos gali padėti nuraminti sudirgusią burnos ir ryklės gleivinę.
Šaltuoju metų laiku nuo seno naudojami ir pušų pumpurai – jie pasirenkami kosuliui bei kitiems lengviems peršalimo simptomams palengvinti.
Preparatų forma nėra griežtai nustatyta: tai gali būti arbatos, sirupai, aliejiniai purškalai, gerklės pastilės, koncentruoto ekstrakto kapsulės ar tinktūros. Vaistininkui arba gydytojui svarbu nurodyti, koks kosulys vargina, nes tai padeda parinkti tinkamiausią priemonę.
Užgulus nosiai gali būti pasirenkami eukaliptai ir pipirmėtės
Pipirmėtės ir jų kvapas dažnai siejami su peršalimo laikotarpiu. Eterinių aliejų bei mentolio yra įvairiose kvėpavimą palengvinti skirtose priemonėse.
Mentolis suaktyvina šalčiui jautrius receptorius, todėl sukuria gaivos ir vėsos pojūtį. Dėl to gali pasirodyti, kad kvėpuoti tapo lengviau, tačiau pats mentolis fiziškai nesumažina patinusios nosies gleivinės.
Eukalipte esantis eukaliptolis gali padėti mažinti uždegimą ir suskystinti gleives, kad jas būtų paprasčiau pašalinti pučiant nosį. Taip pat yra tyrimų, rodančių, kad ramunėlių ekstraktas gali padėti palengvinti slogą ir nosies gleivinės paburkimą. Šios medžiagos naudojamos ir kai kuriuose nosies lašuose bei purškaluose.
Šiltos arbatos gali padėti ir karščiuojant
Peršalimo metu dažnai ieškoma ne tik simptomams skirtų, bet ir bendrą savijautą gerinančių ar temperatūrą mažinti padedančių augalinių preparatų.
Tokiu atveju pasirenkamos arbatos su imbieru, šeivamedžiu, avietėmis, medetkomis, ramunėlėmis, liepžiedžiais ar ežiuole. Šioms vaistažolėms priskiriamos priešuždegiminės ir analgetinės savybės, be to, jos skatina prakaitavimą, kartu galintį padėti pasišalinti toksinams.
Šiltos žolelių arbatos gali suskystinti gleives, todėl lengviau atsikosėti ar išsipūsti nosį. Be to, su skysčiais organizmas gauna daugiau drėgmės, o tai padeda jam efektyviau kovoti su virusais.
Natūralumas savaime negarantuoja saugumo
Vaistažolėmis kartais pasitikima vien todėl, kad jos pažįstamos nuo vaikystės. Tačiau augaluose, kaip ir vaistuose ar maisto papilduose, yra aktyviųjų medžiagų. Todėl būtina atsižvelgti į preparato paskirtį, vartojamą kiekį, sveikatos būklę ir kitus naudojamus preparatus. Tai, kad priemonė yra augalinės kilmės, nereiškia, jog ji visiems ir visais atvejais saugi.
Daugiau atsargumo reikėtų vartojantiems antidepresantus ar raminamuosius, kraujospūdį arba kraujo krešumą veikiančius vaistus, imunosupresantus, taip pat preparatus diabetui, skydliaukės ar kitoms lėtinėms ligoms kontroliuoti. Prieš pradedant vartoti vaistažolių preparatus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir įvertinti jų suderinamumą su vartojamais vaistais.
Vaistažolės turėtų būti tik pagalbinė gydytojo ar vaistininko rekomenduoto gydymo dalis. Į medikus reikėtų kreiptis, jei kosulys stiprėja, temperatūra pakyla aukščiau 38 laipsnių, vargina kūno skausmai, pasikeičia nosies išskyrų spalva, kosint atsiranda gleivių arba pradeda skaudėti kaktą ir skruostus.