Vatikanas spalio 13 dieną paskelbė, kad operuotam popiežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys. Per chirurginę procedūrą jam pašalinta apatinė dešiniojo plaučio skiltis.
Iki tol buvo skelbta, kad operacijos prireikė dėl plaučiuose aptikto darinio. Vėliau paaiškėjo, jog šis pakitimas buvo susijęs su plaučių vėžiu.
Plaučių vėžys ilgą laiką gali nesukelti ryškių simptomų, todėl ligą neretai pavyksta nustatyti tik vėlesnėse stadijose. VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas, gydytojas pulmonologas prof. Edvardas Danila yra sakęs, kad Lietuvoje ši liga yra viena pagrindinių mirties priežasčių – mirtingumas nuo jos prilygsta visų kitų onkologinių ligų mirčių sumai.
Kokie simptomai turėtų įspėti?
Plaučiuose nėra skausmo receptorių, todėl auglys, pradėjęs formuotis plaučių audinyje, nebūtinai sukelia skausmą. Kai vėžys vystosi bronchuose, vienu iš požymių gali tapti kosulys.
Vis dėlto rūkantieji šį simptomą dažnai palaiko įprastu reiškiniu ir gali nepastebėti, kad kosulys tapo naujas, stipresnis ar pasikeitė. Kartais apie jį neužsimenama net apsilankius pas šeimos gydytoją, ypač jei medikas pats nepaklausia.
Nuolatinis kosulys, kraujo atsikosėjimas, dusulys ar krūtinės skausmas yra priežastys nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Kraujas skrepliuose ar seilėse gali būti susijęs su naviko augimu, šoninis skausmas – su pleuros pažeidimu, o dusulys gali reikšti, kad navikas siaurina kvėpavimo takus bronche.
Kosulį gali sukelti ir kitos priežastys. Ūminis kosulys dažnai atsiranda po virusinių infekcijų, tokių kaip gripas ar COVID-19. Virusų pažeista gleivinė paprastai atsikuria per 1,5–2 mėnesius, todėl toks kosulys dažniausiai praeina savaime. Jei jis užsitęsia, ypač rūkančiam žmogui, reikėtų į tai atkreipti dėmesį.
Kas didina riziką susirgti?
Viena pagrindinių plaučių vėžio priežasčių yra rūkymas, įskaitant tradicines ir elektronines cigaretes. Taip pat riziką gali didinti kaitinamieji tabako gaminiai. Jie dažnai laikomi mažiau kenksmingais, tačiau dėl mažesnio kvėpavimo takų dirginimo žmogus gali nekosėti ir nepastebėti plaučiuose vykstančių pokyčių.
Rūkymas sukelia genetinius ir struktūrinius bronchų gleivinės pokyčius. Liga dažniausiai vystosi palaipsniui, per kelerius metus, dėl ląstelėse besikaupiančių genetinių pakitimų, kurie ankstyvose stadijose dar gali būti grįžtami.
Riziką taip pat gali veikti:
- aplinkos tarša, dulkės, kietosios dalelės ir degimo produktai;
- klimato pokyčiai, sausėjantis oras ir didėjanti tarša, galintys skatinti uždegiminius procesus bei ląstelių genetinius pokyčius;
- genetiniai veiksniai, kai dalis mutacijų atsiranda savaime.
Lietuvoje stambi pramonė išvystyta mažiau, todėl tam tikrų profesinių rizikų yra mažiau, tačiau darbo vietų saugumas vis tiek išlieka svarbus. Profesorius E. Danila pabrėžė, kad savaiminės mutacijos gali būti susijusios su amžiumi: ilgėjant gyvenimo trukmei genetinės organizmo apsaugos sistemos tampa ne tokios veiksmingos.
Ar liga paveldima?
Plaučių vėžys nelaikomas paveldima liga, tačiau juo gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės. Jauniausias Lietuvoje užfiksuotas pacientas buvo 21 metų vyras.
Tiesioginis paveldimumas šiai ligai nebūdingas, tačiau genetiniai pakitimai ar papildomi rizikos veiksniai gali lemti didesnį polinkį. Jei tokių veiksnių nėra, šis polinkis gali taip ir nepasireikšti.
Dažniausiai plaučių vėžys diagnozuojamas 50–60 metų ir vyresniems žmonėms. Ilgą laiką liga buvo labiausiai siejama su rūkančiais vyrais, tačiau situacija keičiasi: šalyse, kuriose stiprėja lyčių lygybė, moterų rūkymas didėja, o vyrų mažėja.
Specialistas taip pat atkreipė dėmesį, kad moterys gali būti jautresnės rūkymo žalai. Pasyviai rūkančios moterys, pavyzdžiui, rūkančių vyrų žmonos, plaučių vėžiu kartais suserga dažniau nei patys rūkantys vyrai.
Kodėl ligą svarbu nustatyti kuo anksčiau?
Įtariant ligą, diagnozė gali būti nustatyta gana paprastai, tačiau didžiausias iššūkis – laiku pagalvoti apie plaučių vėžį. Žmonės į šeimos gydytoją neretai kreipiasi ne dėl kosulio, o dėl kitų simptomų.
Pirmasis tyrimas paprastai yra krūtinės ląstos rentgenograma. Vis dėlto ankstyvi pokyčiai joje matomi ne visada, todėl prireikus atliekama kompiuterinė tomografija.
Ankstyvose, I–II, stadijose diagnozuota liga turi geriausias išgyvenamumo perspektyvas:
- I stadija: laiku nustačius ir gydant, išgyvenamumas gali siekti iki 100 proc.;
- II stadija: penkerių metų išgyvenamumas sudaro apie 50 proc.;
- III–IV stadijos: penkerių metų išgyvenamumas sumažėja iki 3–4 proc., o išgyventi 10 metų praktiškai nėra galimybių.
Rizikos grupėms, ypač rūkantiems ar anksčiau rūkiusiems žmonėms, gali būti taikoma mažų dozių kompiuterinės tomografijos patikra. Tai viena pažangiausių priemonių, leidžiančių vėžį aptikti ankstyvoje stadijoje.
Gydytojas pabrėžė, kad šiandien taikoma tikslinė terapija, imunoterapija ir individualizuoti gydymo planai, tačiau geriausi rezultatai pasiekiami ligą nustačius anksti. Todėl svarbūs reguliarūs sveikatos patikrinimai, simptomų stebėjimas, saugi darbo aplinka ir rūkymo atsisakymas.