Nuo gegužės įsigaliojus griežtesnei tvarkai, gydymo įstaigos pacientams turi užtikrinti paslaugas be papildomų priemokų. Vis dėlto pacientų atstovai sako pastebintys atvejų, kai už gydymą ar jo dalį žmonių vis tiek prašoma susimokėti.
Valstybinė ligonių kasa (VLK) ir verslo atstovai kol kas ragina neskubėti daryti išvadų, ar naujoji sistema veikia taip, kaip tikėtasi.
Pacientų asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė LRT radijui teigė, kad priemokų draudimas yra reikalingas ir teisingas pacientų požiūriu. Tačiau, jos vertinimu, vien šios nuostatos nepakanka: būtina užtikrinti, kad žmonės paslaugas gautų laiku, jos būtų prieinamos, nemažėtų gydytojų prieinamumas ir pacientai nebūtų stumiami rinktis mokamų paslaugų.
Pasak A. Degutytės, pacientai pasakoja apie situacijas privačiose gydymo įstaigose, kai už kraujo tyrimą neturėtų būti prašoma mokėti, tačiau papildomai priskaičiuojamas mokestis už tyrimo paėmimą. Ji pabrėžė, kad taip atsiranda įvairių būdų apeiti nustatytą tvarką.
Jos teigimu, valstybė turi sustiprinti kontrolės ir priežiūros mechanizmus, kad pacientas nemokėtų už paslaugą, kuri jau apmokama VLK lėšomis.
Gauta penki skundai
VLK direktoriaus vyriausiasis patarėjas Gintaras Kacevičius nurodė, kad nuo gegužės 1-osios, kai pradėjo galioti naujoji tvarka, dėl prašomų papildomų priemokų gauti penki skundai. Trys iš jų pasitvirtino, o vienas atvejis dar nagrinėjamas.
Pernai per tokį pat laikotarpį VLK buvo gavusi 15 skundų. G. Kacevičius pripažino, kad skundų skaičius sumažėjo tris kartus, tačiau nuo pakeitimų įsigaliojimo dar praėjo per mažai laiko, kad būtų galima daryti tvirtas išvadas.
Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė atkreipė dėmesį, jog priemokų draudimas savaime nereiškia, kad visos paslaugos privačiose gydymo įstaigose tapo nemokamos.
Jos teigimu, gegužę pradėjus galioti pakeitimams pacientams trūko Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų paaiškinimų apie tai, kaip veikia sistema.
I. Rizgelė aiškino, kad privačios gydymo įstaigos su VLK sudaro sutartis dėl konkrečių paslaugų, o jose nustatomos ir apmokamų paslaugų apimtys. Išnaudojus numatytą kvotą, įstaiga pacientui gali pasiūlyti tik mokamą paslaugą.
Be to, kai kurios privačios įstaigos dėl tam tikrų paslaugų apskritai neturi sutarčių su VLK, todėl į jas besikreipiančiam žmogui gali būti pasiūlytas mokamas variantas. Verslo konfederacijos vadovės vertinimu, kol kas dar per anksti spręsti, kaip reforma veikia praktikoje. Įstatyme numatyta, kad jos poveikis bus vertinamas tik po trejų metų.
Kai kur mokėti vis dar galima
Nors pacientų priemokos uždraustos, išlieka galimybė pasirinkti brangesnes medicinos priemones ir sumokėti jų kainų skirtumą. Taip pat galima mokėti už komforto paslaugas, kurios neturi įtakos gydymo kokybei.
Seimas priemokas pacientams įstatymu uždraudė pernai lapkritį, tačiau kartu buvo numatytos Vyriausybės patvirtintos išimtys.
Į medicinos priemonių, už kurias kainų skirtumą gali padengti pats pacientas, sąrašą įtraukti intraokuliniai lęšiai, klausos implantai ir kai kurios artroskopinėms operacijoms naudojamos priemonės.
Taip pat pacientas gali primokėti už endoprotezus, skirtus kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės ar riešo sąnariams, endorobotinės chirurgijos priemonių komplektus ir specializuotas priemones, pavyzdžiui, tinklelius išvaržų operacijoms.
Pacientas savo noru gali pasirinkti ir mokamas nemedicininio aptarnavimo, arba komforto, paslaugas. Tai gali būti individuali palata, pasirinktas maitinimas, artimųjų apgyvendinimas ir maitinimas, papildomas sveikatos duomenų ar jų kopijų pateikimas bei asmeninio asistento, teikiančio nemedicininę pagalbą, paslaugos.
Papildomas mokestis negali būti taikomas, kai speciali mityba reikalinga dėl paciento sveikatos būklės. Taip pat nereikia mokėti už pirmą kartą pateikiamus medicininius duomenis ar jų kopijas.
Gydymo įstaiga negali kompensuojamos medicininės paslaugos kartu su komforto paslauga pateikti kaip vienintelio pasirinkimo. Ji privalo pasiūlyti ir visiškai nemokamą variantą.
Jeigu pacientas pasirenka mokamą komforto paslaugą, apie tokį sprendimą jis turi gydymo įstaigą informuoti raštu.
G. Kacevičius pabrėžė, kad visais atvejais pacientui turi būti prieinama įprasta, analogiška medicinos priemonė. Įstaiga raštu ir aiškiai privalo paaiškinti skirtumus tarp kompensuojamos ir brangesnės priemonės bei nurodyti, ką pacientas gauna pasirinkęs brangesnį variantą. Pacientas taip pat turi raštu patvirtinti, kad atsisako kompensuojamos priemonės ir renkasi brangesnę.