Lietuvos optometrininkų asociacija ragina gyventojus nelaukti, kol regėjimo pokyčiai ims trukdyti kasdienybei. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais akies ir jos priedinių organų ligos Lietuvoje užregistruotos daugiau kaip 614 tūkstančių žmonių. Asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė pabrėžia, kad gebėjimas gerai matyti dar nereiškia, jog akys yra sveikos.
Anot jos, žmogus gali be sunkumų skaityti, vairuoti ir neįtarti, kad akių liga jau vystosi. Kai kurios ligos pradinėse stadijose nesukelia pastebimų simptomų, todėl dėl reikalingų patikrų ir jų dažnumo verta pasitarti su specialistu dar nepablogėjus regėjimui.
Lietuvoje užregistruota šimtai tūkstančių diagnozių
Higienos instituto statistika rodo, kad 2025 metais glaukoma diagnozuota 103 332 žmonėms, senatvinė ir kitos kataraktos – 134 391 žmogui. Trumparegystė užregistruota 128 742, o toliaregystė – 149 543 žmonėms. Regėjimo sutrikimų ir aklumo grupės diagnozės (H53–H54) nustatytos 65 892 žmonėms.
Šie skaičiai atspindi gydymo įstaigose užregistruotus regos sutrikimus, tačiau neapima nenustatytų ligų. Kadangi vienam žmogui gali būti priskirtos kelios diagnozės, atskirų grupių duomenų sudėti negalima.
Vaidos Kačergienės teigimu, statistika pirmiausia rodo žmones, kuriems reikia pagalbos: vieniems svarbu matyti mokyklos lentą, kitiems – saugiai vairuoti, skaityti ar dirbti. Todėl regėjimo problemų reikšmės nereikėtų vertinti tik pagal tai, kiek jos šiuo metu trukdo. Svarbu išsiaiškinti priežastį ir nustatyti, ar pakanka regėjimo korekcijos, ar reikalingi papildomi tyrimai.
Europoje daugiau nei pusė glaukomos atvejų lieka nepastebėti
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad Europos regione apie 90 milijonų žmonių turi regėjimo sutrikimų arba yra akli. Tai sudaro maždaug 9 procentus regiono gyventojų.
2025 metais žurnale „Ophthalmology“ paskelbto tyrimo duomenimis, tarp 40 metų ir vyresnių Europos gyventojų glaukoma serga apie 12,3 milijono žmonių. Iš jų 6,9 milijono atvejų dar nėra diagnozuoti. Tai reiškia, kad nenustatyta daugiau nei pusė glaukomos atvejų.
Glaukoma pažeidžia regos nervą. Dažniausia ligos forma gali ilgai progresuoti nesukeldama žmogui pastebimų požymių, o jos padaryta žala regėjimui yra negrįžtama. Laiku nustačius ligą ir pradėjus gydymą galima išsaugoti likusį regėjimą, todėl patikra svarbi dar prieš pajuntant pokyčius.
Didelį dėmesį specialistai skiria ir trumparegystei. Nors ją trumpuoju laikotarpiu galima lengvai koreguoti, ši būklė kelia didesnę riziką nei vien refrakcijos yda. Europoje trumparegystė jau nustatyta 227 milijonams žmonių, o prognozuojama, kad iki 2035 metų ji bus būdinga pusei visų mokyklą baigiančių europiečių.
Prie lėtai blogėjančio regėjimo žmogus gali prisitaikyti
Regėjimo pokyčiai ne visada atsiranda staiga. Žmogus gali pradėti skaityti tik ryškesnėje šviesoje, didinti telefono ekrano raides ar vengti vairuoti sutemus. Tokie įpročiai padeda prisitaikyti, tačiau neatskleidžia, kas lėmė regėjimo pasikeitimą.
Pasak V. Kačergienės, prie palaipsniui atsirandančių pokyčių galima priprasti ir imti juos laikyti įprastais. Akiniai gali pagerinti matymo ryškumą, tačiau vien jų parinkimas neatsako į visus klausimus apie akių sveikatą, todėl svarbu įvertinti pokyčių priežastį.
Patikrų dažnumas ir tyrimų apimtis priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, šeimos ligų istorijos bei kitų rizikos veiksnių. Įtarus akių ligą, reikalingas gydytojo oftalmologo įvertinimas. Optometrininkų, šeimos gydytojų ir oftalmologų bendradarbiavimas padeda laiku suteikti reikiamą pagalbą.
Specialistui svarbu papasakoti, kada prasidėjo regėjimo pokyčiai, kokiomis aplinkybėmis jie labiausiai pastebimi ir ar šeimoje buvo akių ligų. Reikšminga ir informacija apie bendrą sveikatos būklę. Tai padeda parinkti tinkamus tyrimus bei numatyti tolesnę priežiūrą.
Vaikų regėjimą būtina stebėti nuolat
Trumparegystė neretai pradeda vystytis vaikystėje. Apie ją gali signalizuoti sunkumas matyti toliau esančius objektus, prisimerkimas ar akių nuovargis. Vaikas ne visada pats pasako, kad mato prasčiau, todėl tėvams svarbu pastebėti pasikeitusius jo įpročius ir pasirūpinti regėjimo patikra.
JAV Nacionalinis akių institutas nurodo, kad vaikai, daugiau laiko praleidžiantys lauke, rečiau tampa trumparegiai. Vis dėlto buvimas lauke neatstoja regėjimo patikros ar paskirtos korekcijos. Nustačius trumparegystę, jos stebėjimo ir priežiūros planą reikėtų aptarti su specialistu.
V. Kačergienė taip pat atkreipia dėmesį, kad vaiko regėjimo patikra neturėtų baigtis vien pažymos gavimu. Tėvams svarbu išsiaiškinti, ar regėjimas atitinka vaiko poreikius, ar reikalingi akiniai ir kada turėtų būti atlikta kita patikra. Jei paskirtas išsamesnis ištyrimas, būtina juo pasirūpinti.
Pagalba dėl akių sveikatos turi būti prieinama
Pasaulinės regėjimo dienos proga Europos optometrijos ir optikos taryba (ECOO) ragina didinti optometrijos ir optikos specialistų vaidmenį pirminėje akių bei regėjimo priežiūroje, gerinti reguliarių patikrų finansavimą ir rengti nacionalinius akių sveikatos planus.
Tai reiškia, kad akių sveikatos klausimai turi būti sprendžiami ne tik individualiai, bet ir sveikatos sistemos lygmeniu. Gyventojui turėtų būti aišku, kur kreiptis, kaip gauti reikalingus tyrimus ir gydymą. Kiekvienas specialistas turi veikti pagal savo kompetenciją, o įtarus galimą ligą žmogus turi būti nukreiptas pas gydytoją oftalmologą.
Lietuvos optometrininkų asociacija kviečia diskutuoti, kaip veiksmingiau panaudoti skirtingų specialistų kompetencijas ir užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama arčiau žmonių gyvenamosios vietos. Reguliarios patikros, aiški informacija apie paslaugas ir nuoseklus specialistų bendradarbiavimas turėtų tapti įprasta akių priežiūros dalimi.
Asociacijos prezidentės teigimu, žmogus turi žinoti, kur kreiptis, kokios pagalbos gali tikėtis ir kokių veiksmų imtis toliau. Regėjimas turi įtakos mokymuisi, darbui ir savarankiškumui, todėl akių priežiūra turėtų būti pasiekiama ir tada, kai ryškių sutrikimų dar nejaučiama.
Asociacija Pasaulinę regėjimo dieną ragina prisiminti, kada paskutinį kartą buvo tikrintas regėjimas, ir su specialistu įvertinti, ar reikalingas išsamesnis akių sveikatos patikrinimas.
V. Kačergienė kviečia nelaukti, kol žmogus nebegalės perskaityti teksto ar ims sunkiai atpažinti veidus. Jos teigimu, dėmesys akių sveikatai turi prasidėti anksčiau, o Pasaulinė regėjimo diena yra tinkama proga prisiminti atidėtą patikrą.