Rudenį gamtoje galima pastebėti krūmų, kurie iš tolo atrodo tarsi liepsnotų. Tai – ožekšniai. Jų lapai nusidažo itin ryškiais purpuriniais ir raudonais atspalviais, todėl augalai vadinami degančiais krūmais arba rudens žibintais. Jie taip pat vadinami skietmedžiais ir verpstėmis – ožekšnių mediena yra labai kieta, todėl anksčiau iš jos gamintos verpstės bei audimo staklių skietai.
Lietuvoje savaime auga dvi šios genties rūšys: europinis ožekšnis (Euonymus europaeus) ir karpotasis ožekšnis (Euonymus verrucosus).
Skiriasi išvaizda ir vaisių nokimo laikas
Europinis ožekšnis gali išaugti į 5–7 m aukščio krūmą arba medelį. Jo laja apvali, žievė pilka ir smulkios faktūros. Žali ūgliai turi keturias kamščio briauneles, ypač gerai matomas ant jaunų šakelių.
Šio ožekšnio lapai ovalūs arba pailgai elipsiški, smulkiai pjūkliškais kraštais, apatinėje pusėje plaukuoti palei gyslas. Vaisiai subręsta rugpjūtį–rugsėjį. Tuo metu išryškėja ir įspūdingos augalo spalvos. Plyšus vaisių dėžutėms, sėklos dar kelias savaites kabo, kol jas sulesa paukščiai arba jos nukrenta.
Karpotasis ožekšnis paprastai būna maždaug 2 m aukščio krūmas, nors retais atvejais gali išaugti ir medeliu. Jo ūgliai šiurkštūs, tankiai nusėti rudomis karputėmis. Lapai yra 1,5–9 cm ilgio, pailgai ovalūs, ploni, smulkiai dantyti, pliki arba apatinėje pusėje plaukuoti palei gyslas.
Šis augalas žydi gegužės pabaigoje–birželio pradžioje, o vaisiai subręsta rugpjūčio pabaigoje. Dėžutėms prasivėrus, sėklos lieka kaboti ant siūlelių. Karpotasis ožekšnis auga lėtai ir gali gyventi iki 50 metų.
Jis aptinkamas sausesniuose, mažiau derlinguose dirvožemiuose, pakenčia paunksmę. Šie krūmai dažni lapuočių miškų arba mišrių pušynų su eglėmis ir lapuočiais trake, taip pat paupių šlaitų krūmynuose.
Ryškūs vaisiai pavojingi ne tik žmonėms
Nors abu augalai priklauso tai pačiai genčiai, juos galima atskirti pagal vaisius ir šakeles. Europinis ožekšnis išsiskiria ryškiai rožinėmis vaisių dėžutėmis. Joms prasivėrus, matyti oranžiniais apysėkliais apgaubtos sėklos.
Karpotojo ožekšnio vaisiai kuklesni: atsivėrus dėžutėms, išryškėja blizgančios juodos sėklos, kurias tik iš dalies dengia raudoni apysėkliai. Svarbiausias požymis – smulkiomis tamsiomis karputėmis nusėtos šakelės.
Ožekšnių mediena yra labai kieta. Iš sudegintos medienos gaunama itin kokybiška minkšta anglis, naudojama dailininkams piešti. Be to, šaknų žievėje gali būti iki 20 proc. gutaperčios. Tai natūrali, į gumą panaši medžiaga – polimeras, kaupiamas šaknų žievėje ir stiebuose. Ji naudojama odontologijoje dantų kanalams plombuoti.
Vis dėlto grožis gali būti pavojingas: visos ožekšnių dalys, ypač vaisiai ir žievė, yra nuodingos žmonėms bei naminiams gyvūnams. Augaluose kaupiasi nuodingas alkaloidas evoniminas.
Todėl vaisius, kabančius lyg raudonus žibintus, geriausia palikti paukščiams, o žmonėms – tik jais pasigrožėti ir atpažinti šiuos augalus.