Rudenį dažnesni lietūs ir didesnė drėgmė sudaro palankias sąlygas samanoms plisti, o žolė tuo metu auga vis lėčiau. Todėl pastebėję samanų vejoje sodininkai neretai skuba jų atsikratyti grėbliu, tačiau spalį toks sprendimas gali būti ne pats tinkamiausias.
Vejos priežiūros specialistai perspėja, kad žolei šiuo metų laiku gali nepakakti laiko atsistatyti po intensyvesnių darbų. Pašalinus samanas likusiuose tuščiuose plotuose jos gali greitai vėl įsitvirtinti. Ekspertų patarimus, kokių darbų rudenį geriau vengti ir kaip padėti vejai išlikti sveikai iki pavasario, skelbia mirror.co.uk.
Spalį samanų grėbimas gali atsigręžti prieš veją
Vejos priežiūros specialistai iš „Lawnsmith“ teigia, kad spalį intensyviai šalinti samanas gali būti jau per vėlu. Krintant temperatūrai žolės augimas sulėtėja, todėl ji gali nespėti ataugti ir uždengti po samanų pašalinimo atsiradusių tarpų.
Tokiu atveju veja lieka pažeidžiama, o neapsėtuose plotuose susidaro tinkamos sąlygos samanoms plisti dar labiau. Žemesnė temperatūra ir drėgni orai taip pat apsunkina vejos atsikūrimą po intensyvios priežiūros.
Dėl to prieš griebiantis įrankių reikėtų įvertinti ne tik samanų kiekį, bet ir oro sąlygas bei bendrą vejos būklę. Rudenį naudingiau susitelkti į priežasčių, kurios paskatino samanų atsiradimą, šalinimą.
Ką galima padaryti, kad samanų būtų mažiau?
Specialistai pataria sudaryti žolei geresnes sąlygas augti ir stiprėti. Viena dažniausių samanų plitimo priežasčių yra pernelyg drėgna dirva bei nepakankamas vandens nutekėjimas.
Molingame arba suspaustame dirvožemyje oras sunkiau pasiekia žolės šaknis, o vanduo ilgiau laikosi paviršiuje. Dėl to žolė silpsta ir samanos įgyja pranašumą.
Viena iš galimų priemonių – vejos aeravimas tuščiaviduriais aeratoriaus dantimis. Dirvoje susidariusios angos pagerina oro patekimą ir vandens nutekėjimą. Šį darbą galima atlikti rudenį, tačiau būtina atsižvelgti į dirvos drėgnumą ir vejos būklę.
Jei veja didelė, o su drenažu susijusios problemos rimtos, gali prireikti ilgalaikio sprendimo, pavyzdžiui, įrengti drenažo sistemą.
Ilgai išliekanti rasa taip pat gali skatinti samanų plitimą
Rudenį žolę, ypač anksti rytais, dažnai padengia rasa. Tai natūralu, tačiau esant prastai oro cirkuliacijai drėgmė ant vejos gali išlikti ilgai. Tokios sąlygos palankios samanoms, bet ne pačiai žolei.
Oro judėjimą aplink veją gali pagerinti peraugusių augalų pakraščių apkarpymas. Taip pat verta perkelti didelius lauko baldus, jei po jais žolė nuolat lieka drėgna.
Norint, kad samanos negrįžtų, vien jų pašalinimo nepakanka. Reikia pasirūpinti drenažu, geresne oro cirkuliacija ir tinkamesnėmis vejos augimo sąlygomis. Tuomet žolė turės daugiau galimybių sustiprėti ir pavasarį būti sveikesnė.