Rudenį, kai orai tampa drėgnesni, sodininkai dažnai pastebi suaktyvėjusius šliužus. Ieškodami maisto ir slėptuvių, jie apgraužia daržovių lapus, gėles bei kitus dekoratyvinius augalus. Nors šiems kenkėjams kontroliuoti neretai naudojamos cheminės priemonės, specialistai siūlo išbandyti ir natūralesnius sprendimus – auginti augalus, kurių šliužai vengia.
Vienas iš tokių augalų yra didysis žioveinis. Ryškiais žiedais išsiskirianti gėlė gali papuošti sodą ir kartu padėti apsaugoti jautresnius augalus, skelbia express.co.uk.
Gėlė, kurią šliužai pažeidžia rečiau
Didysis žioveinis (Antirrhinum majus) auginamas kaip dekoratyvinis augalas dėl spalvingų žiedų. Jungtinės Karalystės Karališkoji sodininkystės draugija (RHS) jį priskiria prie augalų, kuriuos šliužai pažeidžia rečiau.
Vis dėlto tai nereiškia, kad žioveiniai visiškai pašalins šliužus ar užkirs jiems kelią patekti į sodą. Tačiau renkantis, ką sodinti, galima sumažinti kenkėjų daromą žalą.
RHS pirmiausia pataria saugoti šliužams patraukliausius augalus – jaunus daigus ir daržoves minkštais lapais. Taip pat svarbu prižiūrėti dirvožemį ir pašalinti kuo daugiau vietų, kuriose šliužai galėtų slėptis.
Rudenį jų daugiau pastebima neatsitiktinai
Šliužams palankiausios drėgnos ir švelnios oro sąlygos. Dažniausiai jie suaktyvėja naktį arba po lietaus, o dieną slepiasi po nukritusiais lapais, vazonais, lentomis ir kitose drėgnose vietose.
Jei ant augalų matyti apgraužimų, verta apžiūrėti ir aplinkines slėptuves. Reguliarus sodo tvarkymas, tinkamas laistymas ir pažeidžiamų augalų apsauga gali padėti sumažinti nuostolius.
RHS rekomenduoja augalus laistyti rytais, o ne vakarais. Tuomet dirvos paviršius iki nakties spėja pradžiūti ir šliužams tampa sunkiau judėti bei maitintis.
Alaus gaudyklės gali turėti ir neigiamų padarinių
Šliužams gaudyti kai kurie sodininkai į žemę įkasa nedidelį indą ir pripila į jį alaus. Jo kvapas gali privilioti šliužus, tačiau toks būdas nėra be trūkumų – į gaudyklę gali patekti ir kitų smulkių gyvūnų.
Naudojant tokias gaudykles, jas reikėtų reguliariai tikrinti ir įrengti taip, kad rizika pakenkti kitiems sodo gyventojams būtų kuo mažesnė.
Šliužai yra natūralios ekosistemos dalis. Jie tampa paukščių, ežių, varliagyvių ir kai kurių vabalų maistu. Todėl svarbiausia apsaugoti pažeidžiamus augalus, o ne bet kokia kaina sunaikinti visus šliužus.
Cheminės granulės rekomenduojamos ne visada
Cheminės priemonės gali padėti kontroliuoti šliužų skaičių, tačiau kyla klausimų dėl jų poveikio aplinkai ir kitiems gyvūnams.
RHS nerekomenduoja naudoti šliužų granulių, taip pat ir kai kurių priemonių, vadinamų ekologiškomis, nes jos gali neigiamai paveikti sodo gyvūniją.
Vietoj vieno sprendimo siūloma derinti kelis būdus: sodinti šliužams mažiau patrauklius augalus, saugoti jaunus daigus, laistyti rytais ir sudaryti sąlygas sode klestėti natūraliems šliužų priešams.
Didysis žioveinis gali tapti vienu iš pasirinkimų planuojant gėlyną, tačiau vien šios gėlės nepakaks, jei sode šliužų jau gausu. Geriausio rezultato reikėtų siekti derinant kelias tarpusavyje suderinamas priemones.