Staigus širdies plakimas, dusulys ir spaudžiantis pojūtis krūtinėje gali sukelti klausimą, ar žmogų ištiko panikos priepuolis, ar širdies smūgis. Nors kai kurie simptomai sutampa, šias būkles lemia skirtingos priežastys.
Specialistai pabrėžia, kad svarbu atpažinti pagrindinius įspėjamuosius ženklus ir žinoti, kada pagalbos reikia kreiptis nedelsiant. Ypač budriems reikėtų išlikti tuomet, kai simptomai atsiranda pirmą kartą arba yra kitokie nei anksčiau, rašoma nyp.org.
Šis tekstas yra tik informacinio pobūdžio. Kilus klausimų dėl sveikatos ar mitybos, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Kaip pasireiškia panikos priepuolis?
Panikos priepuolio metu suaktyvėja simpatinė nervų sistema. Dėl to gali staiga padažnėti širdies plakimas, pasunkėti kvėpavimas, pradėti drebėti kūnas, kilti stipri baimė. Žmogų kartais apima jausmas, kad tuoj nutiks kažkas baisaus arba gresia mirtis.
Niujorko ligoninės ir Kolumbijos universiteto medicinos centro psichiatras dr. Ryanas Sultanas teigia, kad tokiu metu organizmas pereina į padidėjusio budrumo būseną. Žmogus gali jausti didžiulę įtampą ir nebesuprasti, kaip ją suvaldyti.
Kartojantis panikos priepuoliams, specialistas pataria kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, kad būtų išsiaiškintos galimos jų priežastys.
Ženklai, galintys įspėti apie širdies smūgį
Širdies smūgį gali rodyti spaudimas, skausmas ar diskomfortas krūtinės centre. Nemalonūs pojūčiai gali plisti į ranką, kaklą ar žandikaulį. Taip pat gali staiga pritrūkti oro, išpilti šaltas prakaitas, pykinti ar svaigti galva.
Niujorko ligoninės kardiologė dr. Joy Gelbman pabrėžia, kad širdies smūgis ne visuomet pasireiškia stipriu krūtinės skausmu.
Todėl svarbu atkreipti dėmesį ir į mažiau tipiškus požymius, tokius kaip pykinimas, prakaitavimas, dusulys ar neįprastas silpnumas.
Įspėjamuoju ženklu gali tapti ir fizinio krūvio metu atsiradę nauji simptomai. Jei anksčiau žmogus be sunkumų lipdavo laiptais, o dabar pajunta krūtinės diskomfortą ar dusulį, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Ar įmanoma šias būkles atskirti pagal simptomus?
Panikos priepuoliui dažniau būdinga staigi, intensyvi baimė, drebulys, padažnėjęs širdies plakimas, dilgčiojimas ar svaigulys.
Širdies smūgio atveju dažniau juntamas spaudimas arba skausmas krūtinėje, galintis pereiti į kitas kūno vietas. Taip pat gali pasireikšti dusulys, prakaitavimas ir pykinimas.
Vis dėlto vien pagal simptomus patikimai nustatyti, kuri būklė ištiko žmogų, neįmanoma. Panikos priepuolis taip pat gali sukelti krūtinės skausmą, o širdies smūgis kartais praeina be aiškaus skausmo.
Naujų, neįprastų arba stipresnių nei anksčiau simptomų nereikėtų automatiškai paaiškinti nerimu. Įtarus širdies smūgį, būtina nedelsiant skambinti 112.
Norėdami nustatyti simptomų priežastį, medikai įvertina paciento būklę, atlieka elektrokardiogramą ir kraujo tyrimus. Prireikus taip pat gali būti atliekama echokardiograma arba naudojamas širdies ritmo monitorius, padedantis nustatyti galimus ritmo sutrikimus.
Kardiologė dr. J. Gelbman pabrėžia, kad vertinant situaciją svarbūs ne tik tyrimų rezultatai, bet ir simptomų pobūdis bei aplinkybės, kuriomis jie atsirado.
Kaip mažinti panikos priepuolių ir širdies ligų riziką?
Specialistai rekomenduoja rūpintis ir fizine, ir emocine sveikata. Įtampą gali padėti mažinti pasivaikščiojimai lauke, kvėpavimo bei tempimo pratimai, meditacija ir muzikos klausymasis.
Psichiatras dr. R. Sultanas taip pat išskiria pakankamo miego, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo reikšmę bendrai savijautai.
Jei panikos priepuoliai kartojasi, verta kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikai mažinti svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir įvertinti individualius rizikos veiksnius.
Svarbiausia neignoruoti organizmo siunčiamų signalų ir nebandyti savarankiškai nustatyti diagnozės, kai simptomai gali rodyti rimtą sveikatos sutrikimą.