TV3 žinių vedėjas Rokas Petkevičius televizijos ekranuose dirba nuo 2006 metų. Šiemet jis mini 20 metų, praleistų TV3, todėl simboliškai verta prisiminti, kaip per šį laiką keitėsi žurnalisto karjera ir profesinis kelias.
R. Petkevičius yra vienas iš TV3 žinių veidų, žiūrovams pristatantis svarbiausius Lietuvoje ir pasaulyje vykstančius įvykius.
Karjerą pradėjo nuo radijo
Laidoje „GalvOK“ R. Petkevičius pasakojo, kad jaunystėje galėjo išbandyti įvairias veiklas, tačiau labiausiai jį traukė žurnalistika. Vaikystėje tėvai jo nespaudė rinktis konkrečios krypties – jis lankė skirtingus užsiėmimus, tarp jų ir Konarskio gatvės dailės mokyklą.
Susidomėjimas žiniasklaida atsirado tuomet, kai jis pirmą kartą išbandė jėgas radijuje. Tam įtakos turėjo jo teta, dirbusi radijo režisiere ir rengusi laidas bei dirbusi su aktoriais.
Vieną kartą, kai moksleiviškoje radijo laidoje negalėjo dalyvauti vienas iš vedėjų, R. Petkevičius buvo pakviestas jį pavaduoti. Ši patirtis jį sudomino, todėl vėliau jis pradėjo rengti trumpus reportažus iš įvairių Lietuvos vietų, o dar vėliau – laidas užsienio lietuviams.
Baigęs universitetą jis sulaukė pasiūlymo dirbti televizijoje. Vakaro žinioms reikėjo žmogaus, o dėstytojas Pečiulis jį rekomendavo ir pasiūlė išbandyti skaitymą iš suflerio. Pirmą kartą eteryje R. Petkevičius pasirodė būdamas 25-erių. Maždaug mėnesį jis rengė užsienio apžvalgas.
Nuo 2006 metų žurnalistas dirba TV3 televizijoje. Jis teigė, kad radijo patirtis padėjo išlavinti klausą – dabar jis gerai girdi net priegaides. Vis dėlto karjeros pradžioje jo tartis, paties R. Petkevičiaus vertinimu, buvo prastesnė ir priminė tipišką vilnietišką kalbėseną.
Per kelis dešimtmečius labiausiai pasikeitė technologijos
Kalbėdamas apie pokyčius televizijoje, ilgametis vedėjas svarbiausiu pasikeitimu įvardijo technologijų raidą.
Anot jo, pradėjus dirbti žiniose, iš pusvalandžio trukmės laidos būdavo parengiama vos 15 minučių ištrauka, o nemažai darbo tekdavo redaktoriams. Tuo metu tekstai iš suflerio buvo skaitomi naudojant į tualetinio popieriaus ruloną panašų įrenginį, kurį reikėdavo sukti. Vėliau atsirado vaizdo juostos, o šiandien visa sistema yra suskaitmeninta.
R. Petkevičius taip pat pažymėjo, kad net 1990-aisiais žurnalistika buvo gana greita ir necenzūruojama, tačiau tuomet dar nebuvo naujienų kambarių. Jo teigimu, jau 2006 metais tarp kelių rinkoje dominavusių televizijos kanalų vyko nemenka konkurencija.
Nors šiandien daug kas persikelia į internetą ir jis dažnai vadinamas žiniasklaidos ateitimi, R. Petkevičius mano, kad televizija dar ilgai išlaikys svarbią vietą. Jo pastebėjimu, daugelyje namų žmonės vis dar žiūri televizorių, kuris gali tapti šeimos nariu, guodėju, migdytoju ar net gąsdintoju.
Žinių vedėjas taip pat sakė nemanantis, kad vaizdinė informacija kada nors išnyks. Jis ją palygino su knygomis ir pridūrė, kad rinkdamas dovaną pirmiausia užsuka į knygyną, kuriame galima rasti pasirinkimą pagal kiekvieno skonį.
Darbas žiniose tapo gyvenimo dalimi
R. Petkevičius sutiko su mintimi, kad darbas žiniasklaidoje gali tapti ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdu. Jis juokavo, jog net sapnuose mato save dirbantį TV3 žiniose, o slapta vedantį „Panoramą“.
Vis dėlto laisvalaikiu žurnalistas renkasi ramesnį poilsį gamtoje. Jis mėgsta nuvykti į savo sodybą, kur visada atsiranda ūkio darbų. Pasak R. Petkevičiaus, tai yra tėvų palikimas – ne pinigai, o tam tikri įsipareigojimai.
Sodyba nuo Vilniaus nutolusi 50 kilometrų. Atvykęs ten jis jaučia kitokią atmosferą, kitokį žmonių gyvenimo ritmą ir mėgsta stebėti vietos gyventojų mentalitetą bei požiūrius.